Darbe visi susiduriame su nepalankiomis, nemaloniomis situacijomis ir sunkumais – nuo padidėjusio darbo krūvio iki klientų skundų. Tačiau tai, kaip gebame įveikti šiuos iššūkius, labai skiriasi: vieni darbuotojai greitai atsigauna ir prisitaiko, kiti patiria nuolatinį stresą, kuris gali peraugti į perdegimą.
Nuo ko priklauso mūsų gebėjimas spręsti keblumus darbe? Nors itin svarbi yra organizacijų politika ir kultūra, santykiai su tiesioginiu vadovu bei darbo organizavimo ypatumai, ne mažiau reikšmingi ir asmeniniai veiksniai: darbuotojo amžius, lytis, darbinės patirties trukmė, veiklos sektorius ir pan.
Darbuotojų atsparumas – tai gebėjimas atsigauti arba lengvai prisitaikyti prie nepalankių situacijų, sunkumų, nesėkmių ar net pozityvių pokyčių darbe.
Skirtingos kartos ir dirbtinis intelektas
Šiandien ypač aktualūs su technologijomis bei Z kartos ypatumais susiję pavyzdžiai. Vieni darbuotojai baiminasi netekti darbo dėl dirbtinio intelekto (DI) taikymo, kiti susiduria su sunkumais dirbdami komandose, kuriose dirba skirtingų kartų kolegos. Tikėtina, kad ateityje darbuotojams teks vis dažniau ir intensyviau mokytis atsigauti po nemalonių įvykių.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad atsparūs darbuotojai yra geriau pasirengę susidoroti su stresą keliančiais veiksniais: jie yra atviresni naujai patirčiai, labiau linkę tobulėti ir geba lanksčiai prisitaikyti prie kintančių reikalavimų.
Tokie darbuotojai dažniau būna patenkinti savo darbu, labiau įsitraukę ir pasiekia geresnių veiklos rezultatų. Atsparumas laikytinas svarbiu konkurencinio pranašumo šaltiniu, nes būtent atsparūs darbuotojai padeda organizacijoms susidoroti su vis intensyvėjančiais pokyčiais.
Vienų darbuotojų atsparumas didesnis, kitų – mažesnis. Nors atsparumą darbe formuoja ir organizacijos veiksmai, tam tikri sociodemografiniai aspektai taip pat turi įtakos. Žinoti šiuos skirtumus ypač svarbu žmonių išteklių valdymo vadovams ir specialistams, nes, atsižvelgiant į juos, galima taikyti skirtingas atsparumo ugdymo priemones.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkės atliko tyrimą, kuriuo siekta įvertinti ne tik organizacinius veiksnius, bet ir tai, kiek demografinės (lytis, amžius) bei karjeros ypatybės lemia atsparumą darbe. Tyrimui pasirinktas sveikatingumo ir SPA sektorius, jame dalyvavo daugiau nei 700 darbuotojų.
Z karta – mažiau atspari
Kas atsparesni darbe: vyrai ar moterys? Pasaulinių tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai – kai kuriose studijose pranašesnės atrodo moterys, kitose – vyrai. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad atsparesni yra vyrai.
KTU EVF profesorės Živilės Stankevičiūtės teigimu, vyrai darbinėje aplinkoje dažniau yra drąsesni ir ambicingesni, todėl jie greičiau atsigauna po sudėtingų situacijų.
„Tuo tarpu istoriškai sveikatos priežiūros ir SPA sektoriuose dominuoja moterys. Be to, pacientai ir klientai dažniausiai tikisi daugiau supratimo, pagalbos, palaikymo ir gilesnio emocinio kontakto būtent iš moterų, o ne iš vyrų. Tai lemia dar didesnius iššūkius moterims ir mažina jų atsparumą darbe. Susidaro tarsi užburtas ratas“, – sako KTU profesorė.
Tyrimas taip pat parodė, kad vyresni darbuotojai yra atsparesni nei Z karta – gimusieji po 2001 metų.
„Z kartai stinga bendravimo įgūdžių, jie nėra geri klausytojai. Tačiau būtent šios kompetencijos yra tarp svarbiausių sveikatos priežiūros ir SPA sektoriuose. Gebėjimo įsiklausyti į klientus stoka gali sukelti sunkumų darbe, o jauni darbuotojai ne visada geba su jais susidoroti. Be to, Z kartos atstovams būdingesnis didesnis nerimo lygis, kuris taip pat trukdo spręsti sudėtingas situacijas darbe ir išlaikyti atsparumą“, – pabrėžia Ž. Stankevičiūtė.
Pavojinga riba – 10 metų darbo stažas
Analizuojant darbo stažą nustatyta, kad didžiausiu atsparumu pasižymi darbuotojai, turintys 3–5 metų darbo patirtį.
KTU EVF profesorės Eglės Staniškienės nuomone, dirbant tą patį darbą 3–5 metus paprastai sukaupiamas reikšmingas žinių bagažas, o įgyta patirtis padeda išvengti tam tikrų klaidų.
Pasak mokslininkės, toks darbo stažas gali lemti ir mažesnį nepalankių situacijų skaičių, o jų įveikimas tampa sėkmingesnis. Vis dėlto pastebima, kad 10 ir daugiau metų dirbantys darbuotojai pradeda prarasti atsparumą. Tai siejama su įsivyraujančia rutina ir, tikėtina, ribotomis augimo perspektyvomis, dėl kurių „atsitiesimas“ po nesėkmės tampa sudėtingesnis.
Tyrimas taip pat parodė, kad privačiame sektoriuje dirbantys asmenys yra atsparesni nei viešojo sektoriaus darbuotojai. KTU EVF docentės Joanos Ramanauskaitės teigimu, šie rezultatai atitinka pasaulines tendencijas.
„Viešasis sektorius paprastai susiduria su ribotais finansiniais ištekliais. Tai apsunkina kompleksinių, su pacientais ir klientais susijusių problemų sprendimą. Ribotos finansinės galimybės kelia įtampą, kuri apsunkina keblių situacijų įveikimą ir mažina darbuotojų atsparumą“, – teigia KTU mokslininkė.
Karjeros ypatybių įtaka atsparumui
Tyrime taip pat palygintas SPA sektoriaus ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atsparumas. Paaiškėjo, kad SPA sektoriaus darbuotojai yra atsparesni nei jų kolegos sveikatos priežiūros įstaigose.
KTU EVF docentės Astos Daunorienės teigimu, tokius rezultatus iš dalies galima paaiškinti darbo sudėtingumu ir kompleksiškumu: sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai dažniau susiduria su „gyvybės ir mirties klausimais“, o SPA sektorius labiau orientuotas į sveikatos atstatymo ir gerovės gerinimo iššūkius.
Pasak mokslininkių, tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad skirtingų demografinių ir karjeros ypatybių darbuotojai labai nevienodai įveikia sudėtingas situacijas darbe.
„Todėl organizacijų žmonių išteklių valdymo vadovams ir specialistams rekomenduotina individualiai vertinti tikėtiną darbuotojų atsparumo lygį ir atitinkamai taikyti mokymus, darbo vietos ir laiko lankstumo sprendimus, socialinės ir emocinės paramos priemones bei kitas į gerovę orientuotas žmonių išteklių valdymo praktikas, kurios didintų atsparumą“, – akcentuoja KTU profesorė Živilė Stankevičiūtė.
