Kambariniai augalai ilgą laiką buvo laikomi tik jaukumo ir estetikos detale. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad jų poveikis gali būti gerokai platesnis: nuo šilumos pojūčio ir oro drėgmės iki oro kokybės bei net patalpų mikrobiomo pokyčių.
Naujas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad kambariniai augalai gali ne tik pagyvinti interjerą, bet ir prisidėti prie geresnės patalpų oro kokybės bei didesnio komforto. Jie gali sumažinti juntamą karštį, padidinti oro drėgmę ir, tam tikromis sąlygomis, mažinti kai kurių teršalų koncentraciją.
Tyrimas buvo atliktas Sario universitete Jungtinėje Karalystėje, įgyvendinant projektą „GREENIN Micro Network Plus“. Prie jo prisidėjo 35 ekspertai iš Jungtinės Karalystės, įvairių Europos šalių, JAV, Australijos, Indijos ir Brazilijos, glaudžiai bendradarbiaudami su pasauliniu Švaraus oro tyrimų centru.
Mokslininkai parengė dešimties pagrindinių klausimų sistemą, skirtą visapusiškai įvertinti patalpų želdinimo poveikį. Analizuotos techninės charakteristikos, mikrobiologiniai aspektai, galimas poveikis sveikatai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, taip pat tai, kur ir kaip augalai išdėstomi patalpose. Atskirai palygintos 26 skirtingos želdinimo sistemos – nuo įprastų vazoninių augalų iki „gyvųjų sienų“ ir hidroponinių bokštų.
Vienas ryškiausių rezultatų – didesni augalai gali sumažinti juntamą patalpų karštį maždaug iki dviejų laipsnių. Net jei termometro rodmenys iš esmės nekinta, žmonės tokiose erdvėse dažnai jaučiasi vėsiau ir gaiviau. Be to, augalai didina oro drėgmę, o tai ypač svarbu žiemą arba intensyviai kondicionuojamuose pastatuose.
Kai kurios specialiai sukurtos želdinimo sistemos pademonstravo gebėjimą mažinti smulkiųjų dalelių ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) koncentraciją. Šios medžiagos gali išsiskirti iš dažų, baldų, valymo priemonių ir kitų apdailos ar buities produktų. Vis dėlto efektyvumas labai priklauso nuo tinkamai parinktos sistemos, pakankamo apšvietimo ir reguliarios augalų priežiūros.
Daug dėmesio skirta ir patalpų mikrobiomui – ore bei ant paviršių gyvenančių mikroorganizmų visumai. Pirminiai duomenys leidžia manyti, kad augalai gali papildyti šią terpę natūraliais, aplinkai būdingais mikroorganizmais. Vis dėlto, norint patikimai įvertinti ilgalaikį tokio poveikio rezultatą žmogaus sveikatai, reikalingi išsamesni tyrimai.
Pagrindinis tyrimo autorius profesorius Prašantas Kumaras pabrėžė, kad žmonės patalpose praleidžia apie 90 procentų savo laiko, tačiau želdinimo įtaka vidaus aplinkai vis dar nėra pakankamai ištyrinėta. Jo teigimu, augalus namuose ir biuruose reikėtų vertinti ne vien kaip dekorą, o kaip pastato ekologinės infrastruktūros dalį.
Tyrimo autoriai taip pat akcentuoja, kad be tinkamo planavimo ir nuolatinės priežiūros tikėtino poveikio galima ir nesulaukti. Ateityje planuojama atlikti daugiau tyrimų realiose aplinkose – namuose, mokyklose ir biuruose – kartu vertinant vėdinimo sistemas, apšvietimą, žmonių skaičių ir kitus reikšmingus veiksnius.
Ankstesni moksliniai darbai yra pateikę ir kitų pavyzdžių, kaip aplinka veikia sveikatą, pavyzdžiui, kodėl kalnuose gyvenantys žmonės rečiau serga diabetu. Tokie tyrimai skatina iš naujo įvertinti, kaip erdvės, kuriose gyvename ir dirbame, lemia mūsų fizinę bei emocinę savijautą – o kambariniai augalai šiame kontekste užima vis svarbesnę vietą.
