GLP-1 grupės vaistai, tokie kaip „Ozempic“ ir „Wegovy“, dažniausiai vartojami svorio mažinimui ir diabeto kontrolei. Tačiau naujas tyrimas rodo dar vieną galimą naudą: šie preparatai gali sumažinti komplikacijų riziką žmonėms, sveikstantiems po širdies smūgio (miokardo infarkto).
Jungtinės Karalystės „Bristolio universiteto“ ir „Londono universiteto koledžo“ (UCL) mokslininkai ištyrė, kaip GLP-1 junginys veikia kraujotaką pelių širdyse po dirbtinai atkurtų infarkto sąlygų. Tyrėjai nustatė, kad junginys gali padėti išvengti tolesnio audinių pažeidimo, nes atpalaiduoja ląsteles, kurios po infarkto neretai ir toliau suspaudžia smulkiausias kraujagysles – kapiliarus.
Pasak mokslininkų, tokie vaistai, įskaitant jau rinkoje esančius, ateityje galėtų būti pritaikyti gerinant atsigavimo po infarkto rodiklius, nors iki klinikinio taikymo dar reikės gerokai daugiau tyrimų.
Infarkto metu sutrinka širdies aprūpinimas krauju – užsiblokuoja kraujo tekėjimas širdies vainikinėmis arterijomis (vainikinė išemija). Skubiausias gydymo tikslas paprastai yra atverti pagrindinę arteriją, tiekiančią kraują širdžiai. Vis dėlto net ir ją atblokavus, kraujotaka ne visada atsistato iki galo – būtent šią problemą GLP-1 mechanizmas, kaip manoma, galėtų padėti spręsti.
„Mūsų rezultatai siūlo galimą terapinį būdą spręsti problemą, kad po vainikinės išemijos mikrocirkuliacijoje kraujotaka neatsistato net ir atkimšus aukščiau esančią arteriją, o tai neigiamai veikia klinikines baigtis“, – rašo tyrėjų komanda publikuotame straipsnyje.
GLP-1 vaistai imituoja natūralų hormoną – gliukagoną primenantį peptidą-1 (GLP-1). Šis hormonas gali lėtinti virškinimą, mažinti alkį ir padėti palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje. Ankstesni tyrimai taip pat siejo GLP-1 preparatus su geresniais širdies sveikatos rodikliais žmonėms, turintiems gretutinių ligų.
Remdamiesi šiomis sąsajomis, naujojo tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, kad GLP-1 vaistai gali būti naudingi ir po infarkto atsistatant širdžiai.
Norėdami tai patikrinti, mokslininkai laboratorijoje atkūrė infarkto situaciją chirurginiu būdu pašalintose pelių širdyse. Tuomet jie palygino, kas vyksta kapiliaruose, kai į širdį suleidžiamas GLP-1 junginys, ir kai jis nenaudojamas.
Tyrimas parodė, kad GLP-1 veikia kraujagysles apgaubiančias ląsteles, vadinamas pericitais. Aktyvindamas jonų kanalus ląstelių membranoje, šis junginys pericitus atpalaiduoja. Dėl to kapiliarai gali grįžti į būseną, buvusią iki infarkto, ir kraujas vėl ima tekėti lengviau.
„Mūsų ankstesni tyrimai parodė, kad kraujagyslių susiaurėjimas reikšmingai prisideda prie vadinamojo „neatsinaujinančios kraujotakos“ reiškinio, kuris didina mirties riziką arba tikimybę per metus po infarkto patekti į ligoninę dėl širdies nepakankamumo“, – teigė „Bristolio universiteto“ imunologė Svetlana Mastitskaya.
„Tačiau naujausi rezultatai nustebino: nustatėme, kad GLP-1 vaistai gali padėti užkirsti kelią šiai problemai“, – pridūrė ji.
Šis atradimas taip pat padeda geriau suprasti eksperimentinę procedūrą, vadinamą nuotoline išemijos kondicionavimo technika (RPc). Ankstesni bandymai su gyvūnais rodė, kad ji gali padėti atsistatant po infarkto. RPc esmė – laikinai apriboti kraujo tekėjimą galūnėje, taip sukeliant apsauginę reakciją, kuri, kaip manoma, per nervų sistemą padeda atverti kapiliarus ir pagerinti kraujotaką.
Dar 2016 m. S. Mastitskaya su kolegomis siejo RPc su GLP-1 išsiskyrimu, o dabar procesas aprašytas detaliau: jame įžvelgiama smegenų, žarnyno ir širdies ryšio grandinė. Žarnynas yra pagrindinė vieta, kur natūraliai išskiriamas GLP-1 hormonas.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai – ankstyvos stadijos rezultatai. Eksperimentai atlikti su chirurginiu būdu pašalintomis pelių širdimis, todėl dar neaišku, ar tokie vaistai kaip „Ozempic“ ir „Wegovy“ žmonėms sukeltų tokį pat kapiliarus atpalaiduojantį poveikį.
Nepaisant to, atradimas laikomas perspektyviu, nes galėtų prisidėti prie geresnių pasveikimo rodiklių po infarkto. Nors išgyvenamumas po širdies smūgio šiandien dažnai yra gana geras, ilgalaikio atsistatymo rezultatai vis dar kelia nerimą.
„Kadangi klinikinėje praktikoje vis plačiau naudojami panašūs GLP-1 vaistai – nuo 2 tipo diabeto ir nutukimo iki inkstų ligų – mūsų rezultatai pabrėžia galimybę šiuos esamus preparatus pritaikyti mažinant „neatsinaujinančios kraujotakos“ riziką infarkto pacientams, o tai potencialiai galėtų išgelbėti gyvybes“, – sakė UCL fiziologas David Attwell, vienas iš tyrimo vadovų.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Communications“.
