Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Naujas tyrimas: sužinokite, kaip avinžirniai išgyveno beveik tikrame Mėnulio dirvožemyje
Mokslas

Naujas tyrimas: sužinokite, kaip avinžirniai išgyveno beveik tikrame Mėnulio dirvožemyje

Paskelbė Karolis Vaickus
2026-03-10, 21:00
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Mokslininkams iš Teksaso universiteto Ostine ir „Texas A&M University“ pirmą kartą pavyko užauginti ir nuimti avinžirnių derlių dirbtinėje Mėnulio dirvožemio imitacijoje. Šis pasiekimas gali tapti svarbiu žingsniu siekiant užtikrinti maisto tiekimą būsimoms kosminėms misijoms.

Kol NASA rengiasi „Artemis“ programos skrydžiams į Mėnulį, panašūs tyrimai padeda ieškoti sprendimų, kaip astronautai galėtų ilgiau išgyventi už Žemės ribų. Galimybė auginti maistą vietoje sumažintų poreikį gabenti didelius jo kiekius iš Žemės.

Pasak tyrime dalyvavusios mokslininkės Silvijos Santos iš Teksaso universiteto Geofizikos instituto, pagrindinis klausimas buvo paprastas: ar apskritai įmanoma auginti augalus Mėnulyje ir kaip iš regolito – Mėnulio paviršiaus dulkių – sukurti augalams tinkamą substratą.

Mėnulio dirvožemis, vadinamas regolitu, augalams yra itin nepalanki terpė. Tai smulki, aštri, biriai miltinga medžiaga, neturinti organinės gyvybės, kuri Žemėje lemia dirvožemio derlingumą.

Regolite yra kai kurių augalams reikalingų mineralų, tačiau jame taip pat aptinkama sunkiųjų metalų. Šios medžiagos gali slopinti augimą arba būti toksiškos augalams.

Eksperimentams mokslininkai naudojo specialiai sukurtą Mėnulio dirvožemio imitaciją. Ją parengė bendrovė „Exolith Labs“, siekdama kuo tiksliau atkartoti cheminių ir fizinių Mėnulio mėginių savybes, kurios buvo pargabentos per „Apollo“ misijas.

Norėdami pagerinti sterilią terpę, tyrėjai ją sumaišė su vermikompostu – maistingu kompostu, kurį sukuria raudonieji sliekai, perdirbdami organines atliekas, pavyzdžiui, maisto likučius ar audinius.

Taip buvo sukurtas eksperimentinis substratas, galintis aprūpinti augalus reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Vis dėlto vien to nepakako, todėl mokslininkai pasitelkė dar vieną svarbų elementą – mikorizinius grybus.

Avinžirniai buvo inokuliuoti arbuskulinių mikorizinių grybų grybiena. Tai simbiozė tarp augalų šaknų ir grybų, padedanti augalams efektyviau pasisavinti maistines medžiagas iš dirvožemio.

Be to, tokia grybų sistema gali prisidėti filtruojant toksiškus sunkiuosius metalus. Dėl šios priežasties augalai galėjo augti net ir sudėtingomis sąlygomis, kai substrato mišinyje buvo daug Mėnulio dirvožemio imitacijos.

Tyrimo rezultatai parodė, kad mišinyje gali būti iki 75 proc. Mėnulio dirvožemio imitanto ir vis tiek įmanoma užauginti derlių. Tačiau viršijus šią ribą augalai patiria stiprų stresą ir galiausiai žūsta.

Svarbu ir tai, kad mikoriziniai grybai sėkmingai kolonizavo dirvožemio imitaciją. Jie pailgino stresą patiriančių augalų gyvavimo laiką ir pagerino jų augimo sąlygas.

Mokslininkai mano, kad tokie grybai ilgainiui galėtų išlikti ir Mėnulio aplinkoje. Tai reikštų, jog juos galbūt pakaktų įvesti vieną kartą, o vėliau jie patys prisidėtų palaikant augalams palankią dirvožemio sistemą.

Nors pats derliaus nuėmimas jau laikomas dideliu pasiekimu, mokslininkai dar neskuba ragauti šių avinžirnių. Dabar svarbiausias klausimas – ar jie būtų saugūs žmonėms vartoti.

Kitas NASA finansuojamo projekto etapas – išsamūs avinžirnių maistinės sudėties tyrimai. Mokslininkai sieks įsitikinti, kad augaluose nesikaupia pavojingi sunkiųjų metalų kiekiai.

Taip pat dar nėra įvertintas šių avinžirnių skonis. Nors tai gali atrodyti smulkmena, būsimoms kosmoso misijoms svarbu, kad maistas būtų ne tik maistingas, bet ir priimtinas skonio požiūriu.

Tyrimo autorė Jaimie Atkin iš „Texas A&M University“ pabrėžia, jog svarbiausia išsiaiškinti, ar tokie augalai gali tapti realiu maisto šaltiniu astronautams. Mokslininkai nori įvertinti, ar juose pakanka maistinių medžiagų ir ar ateityje būtų saugu juos vartoti.

Jei šie tyrimai bus sėkmingi, avinžirniai gali tapti vienais iš pirmųjų augalų, auginamų už Žemės ribų. Tokie pasėliai galėtų padėti užtikrinti tvarų maisto tiekimą ilgalaikėms kosmoso misijoms.

Ateities kosmoso tyrinėtojams Mėnulis galbūt taps šiek tiek panašesnis į namus – ypač jei jų lėkštėse atsiras vietoje užaugintų ankštinių augalų.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Juozas Olekas. ELTA / Žygimantas Gedvila nuotr.
Lietuva

Olekas palaiko naują Pagalbinio apvaisinimo projektą: moterims turi būti suteikta daugiau galimybių

2026-03-10
red and white flags on poles
Pasaulis

Įtampa Korėjos pusiasalyje kaista: Šiaurės Korėja įspėja apie grėsmes dėl JAV ir Pietų Korėjos pratybų

2026-03-10
Sodas ir daržas

Kovo kalendorius sodininkams: kelios dienos, kai trąšos augalams bus beveik visai nenaudingos

Karolina Vasiliauskaitė
2026-03-10
Pasaulis

Pavojinga schema JAV degalinėse: pavogtas dyzelinas galėjo keliauti į juodąją rinką

Karolis Vaickus
2026-03-10
White blossoms on a branch symbolizing growth and renewal in spring.
Pasaulis

Ar klimatas artėja prie naujų rekordų? „Copernicus“ skelbia apie neįprastai šiltą vasarį

2026-03-10
Zelenskis po derybų JAV nori konsultuotis su Europa. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulis

Ukraina imasi diplomatinio žingsnio dėl sulaikytų banko darbuotojų: kas buvo iškviestas pasiaiškinti dėl Vengrijos veiksmų?

2026-03-10

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?