JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo Jungtinėse Valstijose paskelbta nepaprastoji padėtis. Sprendimas priimtas dėl to, kad, JAV administracijos vertinimu, Kubos vyriausybės veiksmai kelia neįprastą ir ypatingą grėsmę JAV nacionaliniam saugumui bei užsienio politikai.
Dokumente išvardijamos kelios priežastys, dėl kurių Kuba laikoma grėsmę keliančia valstybe. Baltieji rūmai teigia, kad Kubos vyriausybė palaiko glaudžius ryšius su JAV priešiškomis valstybėmis ir struktūromis. Taip pat tvirtinama, jog saloje veikia užsienio valstybių kariniai ir žvalgybiniai objektai, galintys kelti pavojų JAV interesams. Be to, administracija kaltina Kubą suteikiant prieglobstį ir paramą tarptautinėms teroristinėms grupuotėms.
Baltieji rūmai pabrėžia ir žmogaus teisių pažeidimus: anot jų, Kubos režimas persekioja politinius oponentus, riboja žodžio ir spaudos laisvę.
Nepaprastosios padėties pagrindu D. Trumpas patvirtino mechanizmą, leidžiantį taikyti papildomus muitus šalims, kurios tiesiogiai arba per tarpininkus parduoda ar tiekia naftą Kubai. Sprendimus dėl muitų įvedimo turėtų priimti JAV Valstybės departamentas ir Prekybos departamentas, veikdami kartu su kitomis federalinėmis institucijomis.
JAV žiniasklaida praneša, kad ši priemonė gali paveikti ir Meksiką, kuri anksčiau tiekė naftą Kubai. Meksikos valdžia yra pabrėžusi, jog toks sprendimas buvo suverenaus pobūdžio ir iš dalies motyvuotas humanitariniais sumetimais.
Anksčiau D. Trumpas jau buvo sugriežtinęs priemones prieš kitas valstybes, kurias laikė keliančiomis grėsmę JAV saugumui, įskaitant smūgius Irano infrastruktūrai ir operacijas Venesueloje.
Pranešimas apie nepaprastosios padėties paskelbimą sulaukė plataus atgarsio tarptautinėje žiniasklaidoje. Komentuojama, kad energetikos krizei Kuboje aštrėjant, o naftos tiekimui iš Venesuelos nutrūkus, D. Trumpo administracija tikisi, jog šalis neišsilaikys be tarptautinės paramos ir patirs didesnį spaudimą.
Šis sprendimas atspindi didėjantį JAV ir Kubos santykių įtempimą – vieną didžiausių per pastaruosius dešimtmečius – ir paverčia Kubos klausimą vienu svarbiausių D. Trumpo administracijos užsienio politikos prioritetų 2026 metais.
