Mokslininkai sako tiesą ir pateikia jos įrodymų, tačiau žmonijos tai neįtikina. Skepticizmas dėl mokslo plinta ir visuomenės nuomonės vis dažniau aiškiai išsiskiria. „Kodėl protaujantys žmonės abejoja racionaliais argumentais?“, – klausiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ kovo mėnesio numeryje.
Skepticizmas dėl įrodytų mokslo tiesų – jokia naujiena, bet atsiradus internetui įvairios alternatyvios pažiūros suklestėjo. Pavyzdžiui, jei pabandytumėte paieškoti duomenų apie tai, jog žmonių nusileidimas Mėnulyje suklastotas, internete rastumėte daugybę bendraminčių. Tas pats nutiktų ir pasidomėjus Čarlzo Darvino evoliucijos teorija, be kurios šiuolaikinė biologija tiesiog nesuvokiama.
„Gyvename laikais, kai mokslinės žinios – nuo fluorido saugumo ir skiepų iki klimato kaitos – susiduria su organizuota ir dažnai smarkia opozicija. Įsitikinę savo pačių informacijos šaltinių teisumu ir savo mokslinių tyrimų aiškinimais skeptikai paskelbė karą specialistams. Pastaruoju metu šių nesutarimų itin daug ir kartais net atrodo, kad kažkokia piktavalė organizacija pila į mūsų geriamąjį vandenį nesantaiką kurstančias chemines medžiagas. Net pati ši tendencija taip dažnai aptarinėjama knygose, straipsniuose ir akademinėse konferencijose, kad nepasitikėjimas mokslu jau tapo populiariosios kultūros menu“, – šiandieninę situaciją vaizdžiai iliustruoja žurnalo „National Geographic Lietuva“ straipsnio autorius.
Tyrimai rodo, jog žmonės net protu suvokdami mokslo teiginius, pasąmoningai laikosi instinktyvios nuojautos, kurią mokslininkai vadina naiviais įsitikinimais. Nors įgydami mokslinių žinių, žmonės ima slopinti savo naivius įsitikinimus, bet jų visiškai atsikratyti nepavyksta. Tikėti moksliniu teiginiu ar ne, daugelis pasirenka remdamasis asmenine patirtimi ir pasakojimais, o ne statistika ar moksliniais duomenimis.
(2).jpg)
Uraganą Sendė lėmė ne žmonių sukelti klimato pokyčiai. Bet jo padaryta žala Naujojo Džersio valstijos pakrantėje buvo gerokai didesnė dėl aukštesnio jūros lygio, kurį iš dalies nulėmė klimato kaita.
Pavyzdžiui, sužinoję apie kelis vėžio atvejus mieste netoli pavojingų atliekų sąvartyno žmonės likę daryti išvadą, kad ligą sukelia teršalai. Tačiau vien tai, kad du reiškiniai nutinka vienu metu, dar nereiškia, kad vienas iš jų sukėlė kitą.
Tą patį galima pasakyti ir apie skiepų fenomeną. Tam tikra visuomenės dalis įsitikinusi, jog skiepai sukelia autizmą. Pasipriešinimo skiepams judėjimas įsisiūbavo po to, kai 1998 m. prestižinis britų medicinos žurnalas „The Lancet“ paskelbė tyrimą, susiejusį įprastus skiepus su autizmu. Vėliau žurnalas atšaukė šį nuodugnios kritikos sulaukusį straipsnį, tačiau žala jau padaryta – skiepų atsisakymas jau silpnina visuotinį imunitetą tokioms ligoms, kaip kokliušas ir tymai.
„Vis dar jaučiame poreikį pritapti, ir šis poreikis toks stiprus, kad vietinės vertybės ir vietinės nuomonės visada yra aukščiau mokslo. Taip bus ir toliau, ypač jei mokslo ignoravimas nesukelia jokių neigiamų padarinių“, – niūriomis prognozėmis dalinamasi žurnale „National Geographic Lietuva“.
(1).jpg)
Kūrinijos muziejuje Pitersberge, Kentukio valstijoje, drauge su Adomu ir Ieva Rojuje gyvena dinozauras. Jaunos Žemės teoriją palaikantys kreacionistai tiki, kad prieš mažiau nei 10 tūkst. metų mūsų planeta buvo sukurta drauge su visiškai išsivysčiusiais žmonėmis.
Pasaulyje netrūksta įsivaizduojamų pavojų, be jau minėtų straipsnio autorius išskiria dar keletą jų:
• Valgyti maistą su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) – nesaugu. Mokslininkai neturi įrodymų, galinčių patvirtinti faktą, jog GMO yra kenksmingi, taip pat nėra priežasčių manyti, kad laboratorijoje tiksliai pakeisti tam tikrus genus yra pavojingiau nei išvesti naują rūšį tradiciniais būdais.
• Tiesioginiu kontaktu su skysčiais perduodama Ebola mutuos į oru perduodamą supervirusą. Dar jokiam stebėtam virusui nepavyko žmogaus organizme visiškai pakeisti savo užkrato būdo, ir nėra jokių duomenų, kad paskutinė Ebolos atmaina kuo nors skirtųsi.
• Žmogaus veikla neturi įtakos Žemės klimatui. Per pastaruosius 130 metų mūsų planetos paviršiaus temperatūra pakilo 0,8 laipsnio, tad labai tikėtina, jog nuo XX a. vidurio šias permainas labiausiai lemia žmonių veikla, įskaitant iškastinio kuro deginimą.
