Ilgalaikis triukšmo, ypač naktį, poveikis sveikatai gali būti rimtesnis, nei manyta anksčiau. Naktinis eismo triukšmas ne tik trikdo miegą, bet ir veikia riebalų apykaitą – didina cholesterolio bei kitų kraujo riebalų rodiklius. Tai parodė naujas Oulu universiteto mokslininkų tyrimas.
Padidėję cholesterolio ir kitų kraujo riebalų rodikliai yra gerai žinomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Tyrėjai nustatė, kad nepalankūs pokyčiai gali prasidėti jau esant maždaug 50 decibelų triukšmo lygiui, o triukšmui didėjant – ryškėja ir neigiami rodiklių pokyčiai.
Ankstesni tyrimai transporto keliamą triukšmą siejo su didesne širdies ligų ir diabeto rizika, tačiau ilgą laiką nebuvo iki galo aišku, kokie biologiniai mechanizmai lemia šį ryšį. Naujausi duomenys rodo, kad medžiagų apykaitos pokyčiai gali prasidėti gerokai anksčiau, nei išsivysto kliniškai diagnozuojamos ligos.
Tyrime dalyvavo daugiau kaip 270 tūkstančių suaugusiųjų iš trijų didelių Europos populiacijų. Toks dalyvių skaičius leido gauti patikimus, statistiškai reikšmingus rezultatus ir sumažinti atsitiktinių veiksnių įtaką.
Naktinio kelių eismo triukšmo poveikis buvo vertinamas pagal dalyvių gyvenamąją vietą, naudojant nacionalinius triukšmo žemėlapius. Analizėse daugiausia dėmesio skirta nakties laikotarpiui, kai žmonės dažniausiai būna namuose, o triukšmas gali labiausiai trikdyti miegą ir organizmo atsistatymo procesus.
Iš kraujo mėginių buvo ištirti 155 biologiniai žymenys, siekiant nustatyti galimus medžiagų apykaitos pokyčius. Nustatyta, kad daugiau nei 55 dB naktinio eismo triukšmo poveikis siejamas su didesniu bendrojo cholesterolio, „blogojo“ MTL (LDL) cholesterolio, cholesterolio turtingų lipoproteinų ir riebalų rūgščių kiekiu kraujyje.
Taip pat aptiktas su ląstelių membranomis susijusių lipidų padidėjimas. Pasak profesoriaus Sylvaino Seberto, šie rezultatai patvirtina, kad aplinkos triukšmas nėra vien tik nemaloni buitinė smulkmena – tai reali, išmatuojama sveikatos rizika, galinti prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų.
Triukšmas organizmą veikia ne vien per miego trikdymą. Net jei žmogus sąmoningai nepabunda, kūnas vis tiek reaguoja į garsinius dirgiklius. Šis atsakas dažnai būna nesąmoningas ir perduodamas per autonominę nervų bei endokrininę sistemas.
Dėl to gali didėti kraujospūdis, greitėti širdies ritmas, augti streso hormonų koncentracija kraujyje. Ilgainiui nuolat kartojamas streso atsakas gali neigiamai paveikti riebalų apykaitą, didinti kraujo krešėjimo veiksnių kiekį ir skatinti uždegiminius procesus organizme.
Duomenys rodo, kad naktinio triukšmo problema yra plačiai paplitusi ir aktuali ne tik pavieniams asmenims, bet ir visuomenei. Todėl naktinio triukšmo mažinimas gali tapti svarbia prevencine priemone, siekiant geresnės visuomenės sveikatos.
