Laikas bėga tolygiai, tačiau žmogaus senėjimas – ne. Mokslininkai teigia, kad gyvenime būna ne vienas etapas: spartus augimas vaikystėje, santykinė stabilizacija ankstyvoje suaugystėje ir vėliau – senėjimo pagreitėjimas.
2025 m. publikuotas tyrimas atskleidė aiškų lūžio tašką, kai daugeliui žmonių senėjimas ima ryškiai spartėti – maždaug apie 50-uosius gyvenimo metus. Pasak autorių, po šio amžiaus audinių ir organų senėjimo trajektorija tampa statesnė nei ankstesniais dešimtmečiais, o vieni greičiausiai prastėjančių audinių yra kraujagyslės.
„Remdamiesi su senėjimu susijusiais baltymų pokyčiais, sukūrėme audiniams specifinius proteominius amžiaus „laikrodžius“ ir apibūdinome organų lygmens senėjimo trajektorijas. Laiko analizė atskleidė senėjimo lūžį apie 50-uosius metus, o kraujagyslės pasirodė esančios audinys, kuris sensta anksti ir yra itin jautrus senėjimui“, – rašo Kinijos mokslų akademijos mokslininkų vadovaujama komanda.
Žmonės, palyginti su dauguma kitų žinduolių, gyvena itin ilgai, tačiau tai turi kainą: bėgant metams silpnėja organų funkcija, o kartu didėja lėtinių ligų rizika. Vis dėlto iki šiol nebuvo aišku, kaip tiksliai skirtingi organai sensta atskirai ir ar jų pokyčiai vyksta vienodu tempu.
Norėdami tai išsiaiškinti, tyrėjai nagrinėjo, kaip laikui bėgant skirtinguose audiniuose kinta baltymų kiekiai ir sudėtis. Jie surinko audinių mėginius iš 76 organų donorų, kurių amžius siekė nuo 14 iki 68 metų. Visi donorai buvo mirę dėl nelaimingų atsitikimų sukeltos trauminės galvos smegenų traumos. Taip pat buvo paimti kraujo mėginiai.
Iš viso analizuota 516 mėginių iš 13 skirtingų audinių, apimančių septynias organizmo sistemas: širdies ir kraujagyslių (širdį ir aortą), virškinimo (kepenis, kasą ir žarnyną), imuninę (blužnį ir limfmazgį), endokrininę (antinksčius ir baltąjį riebalinį audinį), kvėpavimo (plaučius), odos (odą) ir raumenų bei skeleto (raumenis).
Tyrėjai sudarė šiuose audiniuose aptinkamų baltymų katalogą ir fiksavo, kaip jų lygiai keitėsi didėjant donorų amžiui. Jie nustatė audiniams būdingus baltymus, taip pat baltymus, randamus daugelyje audinių ir svarbius bazinėms biologinėms funkcijoms.
Gautus rezultatus mokslininkai palygino su ligų ir su jomis siejamų genų duomenų bazėmis. Paaiškėjo, kad su amžiumi didėjo 48 su ligomis siejamų baltymų raiška. Tai buvo baltymai, susiję su širdies ir kraujagyslių būklėmis, audinių fibroze, suriebėjusių kepenų liga ir kepenų navikais.
Ryškiausi pokyčiai, tyrėjų teigimu, vyko 45–55 metų amžiaus intervale. Būtent tuomet daugelyje audinių fiksuotas reikšmingas proteominis persitvarkymas, o didžiausi pokyčiai nustatyti aortoje, kas leidžia įtarti didelį šio audinio jautrumą senėjimui.
Ilgiau trunkančių pokyčių požymiai matyti ir blužnyje, taip pat – kasoje. Kasa yra pilvo ertmėje esantis organas, gaminantis fermentus ir hormonus, kurie padeda skaidyti maistą ir įsisavinti maistines medžiagas.
Siekdami patikrinti hipotezę, tyrėjai išskyrė su senėjimu siejamą baltymą iš pelių aortų ir sušvirkštė jį jaunoms pelėms. Po tokios intervencijos gyvūnams prastėjo fizinis pajėgumas: sumažėjo ištvermė, pusiausvyra ir koordinacija, susilpnėjo sugriebimo jėga. Taip pat nustatyti ryškūs kraujagyslių senėjimo žymenys.
Autoriai primena, kad raumenų jėga, ypač plaštakos sugriebimo jėga, yra svarbi žmogaus gebėjimui tvarkytis su su amžiumi susijusiomis ligomis ir traumomis. Kiti tyrimai taip pat rodo, jog genetiniai veiksniai, turintys įtakos raumenų jėgai, gali būti susiję su sveikesniu senėjimu.
Tyrime pažymima, kad ankstesni JAV mokslininkų darbai buvo nurodę ir kitus galimus senėjimo „pikų“ laikotarpius – apie 44-uosius ir apie 60-uosius gyvenimo metus. Tame darbe pirmasis pikas buvo siejamas su riebalų, kofeino ir alkoholio metabolizmo pokyčiais, taip pat su širdies ir kraujagyslių ligomis bei odos ir raumenų funkcijų sutrikimais. Antrasis pikas buvo siejamas su angliavandenių ir kofeino apykaita, širdies ir kraujagyslių ligomis, odos ir raumenų pokyčiais, imuninės sistemos reguliacija ir inkstų funkcija.
2025 m. tyrimo autoriai pabrėžia, kad senėjimas yra sudėtingas, etapais vykstantis procesas, apimantis skirtingas organizmo sistemas ir organus. Pasak jų, supratimas, kada ir kaip senėjimas paveikia konkrečias kūno dalis, gali padėti kurti tikslingas medicinines priemones, kurios palengvintų su amžiumi susijusius pokyčius.
„Mūsų tyrimas siekia sukurti išsamų kelių audinių proteominį atlasą, apimantį 50 metų viso žmogaus senėjimo procesą, paaiškinantį mechanizmus, lemiančius baltymų pusiausvyros sutrikimus senstančiuose organuose, ir atskleidžiantį tiek universalius, tiek audiniams specifinius senėjimo dėsningumus“, – rašo autoriai.
Jų teigimu, tokios įžvalgos gali paskatinti tikslingų intervencijų, skirtų senėjimui ir su amžiumi susijusioms ligoms, kūrimą bei padėti gerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą.
Tyrimas publikuotas žurnale „Cell“.
Ankstesnė šio straipsnio versija buvo publikuota 2025 m. liepą.
