Jei pusryčiaujama per vėlai arba pusryčiai apskritai praleidžiami, tai gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitą ir skatinti nekontroliuojamą apetitą. Genetinis epidemiologas, Londono „Karališkojo koledžo“ mokslininkas Timas Spectoras teigia, kad siekiantiems numesti svorio verta pirmą kartą pavalgyti ne vėliau kaip iki 11 val. ryto. Šios rekomendacijos, pasak jo, remiasi tyrimais bei skirtingų kultūrų mitybos įpročių stebėjimais.
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinė mityba smarkiai skiriasi nuo ankstesnių kartų tradicijų. Dalis žmonių šiandien vakarieniauja gana vėlai, kartais net apie 21 val., todėl pailgėja intervalas tarp vakarienės ir pusryčių. T. Spectoras pabrėžia, kad maždaug 14 valandų pertrauka tarp valgymų gali padėti organizmui efektyviau reguliuoti medžiagų apykaitą. Laikantis tokio režimo kelis mėnesius, svoris, anot jo, gali sumažėti apie 2–5 kg.
Savo įžvalgas T. Spectoras sieja ir su tyrimais, atliktais stebint Hadzų genties bendruomenę. Jo teigimu, šios genties nariai pirmą kartą valgo įprastai tarp 10.30 ir 11 val., o 2 tipo diabetas bei nutukimas tarp jų pasitaiko itin retai. Tai, pasak mokslininko, gali rodyti, kad atidėtas pusryčių laikas ir derinimasis prie natūralaus cirkadinio ritmo yra palankūs sveikatai.
„14 valandų badavimą per parą, išlaikant tą patį kalorijų kiekį, ilgalaikėje perspektyvoje įgyvendinti lengviau. Tai veikia, nes žarnyno mikroorganizmai turi tą patį cirkadinį ritmą kaip ir mes, todėl jiems taip pat reikia poilsio laikotarpio“, – aiškino mokslininkas.
Jis taip pat ragina neįsikibti universalaus patarimo „niekada nepraleisk pusryčių“. Kai kuriems žmonėms, anot jo, ankstyvas pusryčiavimas gali net prisidėti prie svorio augimo. Vietoj to rekomenduojama rinktis sočius, ilgiau energiją suteikiančius produktus, kurie padeda išlikti sotiems iki kito valgymo.
Pusryčiams siūloma rinktis:
• kiaušinius, varškę, graikišką jogurtą;
• avižinę košę ir viso grūdo duoną;
• kruopas, riešutus ir sėklas (chia, linų sėmenis);
• žemės riešutų sviestą ir avokadą;
• daržoves, pavyzdžiui, pomidorus ir agurkus;
• vaisius, turinčius žemą glikeminį indeksą, pavyzdžiui, uogas;
• vištienos krūtinėlę, kalakutieną, liesą jautieną;
• lašišą, tuną ir kokybiškus mėsos gaminius.
Pasak T. Spectoro, laikantis šių principų lengviau kontroliuoti apetitą, palaikyti sveiką medžiagų apykaitą ir svorį mažinti palaipsniui, nedarant organizmui papildomo streso.
Taip pat primenama, kad tarptautinė mokslininkų komanda iš Nyderlandų „Vageningeno universiteto“ ir Jungtinės Karalystės „Bornmuto universiteto“ atliko didelį klinikinį tyrimą, kurio rezultatai kvestionuoja paplitusią nuomonę apie saldumynų atsisakymo naudą. Tyrėjai nustatė, kad vien saldaus skonio ribojimas savaime nebūtinai suteikia tikėtiną efektą medžiagų apykaitai ir ne visada pakeičia žmogaus mitybos elgseną.

