Pensijų dydžiai Lietuvoje kasmet perskaičiuojami atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją. Tai nėra atsitiktinis sprendimas – pokyčius lemia dirbančiųjų skaičius, jų gaunamos pajamos bei sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Kitaip tariant, kuo stipriau auga darbo užmokestis ir ekonomika, tuo didesnės galimybės didinti ir pensijas.
Svarbią kryptį šiems pokyčiams nustato Finansų ministerijos rengiamos ekonominės prognozės. Jose pateikiama, kaip ateinančiais metais keisis darbo užmokesčio fondas – vienas pagrindinių rodiklių, turinčių tiesioginę įtaką pensijų dydžiui. Remiantis šiomis prognozėmis, galima gana tiksliai įvertinti, kokių pokyčių gyventojai gali tikėtis.
Pagal naujausius vertinimus, nuo kitų metų pradžios pensijos galėtų didėti apie 8,51 proc. Vis dėlto šis skaičius dar nėra galutinis. Ekonominės prognozės per metus atnaujinamos kelis kartus, todėl ir indeksavimo dydis gali keistis – galutiniai sprendimai dažniausiai patikslinami vasarą ir rudenį.
Pensijų augimas vyksta pagal aiškiai apibrėžtą formulę. Skaičiuojamas indeksavimo koeficientas, kuris remiasi septynerių metų laikotarpiu – į jį įtraukiami trijų ankstesnių metų, einamųjų metų ir trijų būsimų metų darbo užmokesčio pokyčiai. Toks modelis leidžia išlaikyti stabilumą ir išvengti staigių svyravimų.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus. Tačiau realus padidėjimas kiekvienam žmogui priklauso nuo individualios situacijos – sukaupto darbo stažo ir apskaitos vienetų. Dėl šios priežasties vieni gyventojai pokyčius pajunta labiau, kiti – mažiau.
Panašūs principai taikomi ir kitoms socialinėms išmokoms. Pavyzdžiui, jei jos būtų didinamos tokiu pačiu tempu, našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos augtų nedaug – maždaug keliais eurais. Tai rodo, kad mažesnės išmokos keičiasi santūriau nei pagrindinės pensijos.
Svarbu ir tai, kad papildomai gali būti taikomi atskiri sprendimai, susiję su individualios pensijos dalies didinimu. Tokie sprendimai gali dar labiau paveikti bendrą pensijų augimą, tačiau jie priklauso nuo politinių sprendimų ir biudžeto galimybių.
Palyginimui, šiais metais pensijos jau buvo padidintos beveik 9,7 proc., todėl dabartinės prognozės rodo kiek lėtesnį, bet vis tiek reikšmingą augimą. Tai leidžia tikėtis, kad pensijų didinimas išliks nuoseklus ir toliau.
Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna apie 637 tūkst. gyventojų. Dėl to net ir kelių procentų pokytis turi didelę reikšmę tiek žmonių pajamoms, tiek visam valstybės biudžetui. Pensijų indeksavimas išlieka viena svarbiausių priemonių siekiant palaikyti vyresnio amžiaus gyventojų finansinį stabilumą.
