Serbijoje archeologai aptiko vieną šiurpiausių ankstyvojo geležies amžiaus radinių Europoje – masinę kapavietę, kurioje dauguma aukų buvo moterys ir vaikai. Nauji tyrimai leidžia manyti, kad tai ne ligų protrūkio, o žiauraus konflikto ir kryptingo smurto pasekmė.
Gomolavos vietovėje rasta maždaug prieš 1100 metų supilta masinė kapavietė, kurioje aptikti 77 žmonių palaikai. Net 51 iš jų – vaikai ir paaugliai. Iš tų, kurių lytį pavyko nustatyti, daugiau kaip 70 % sudarė moterys. Pasak mokslininkų, tokia palaidotųjų struktūra labiau rodo pasirinktinį, kryptingą smurtą, o ne atsitiktinę nelaimę ar epidemiją.
Išsamūs osteologiniai tyrimai atskleidė daug neužgijusių traumų, daugiausia galvos srityje. Ant kai kurių palaikų aptikta metamosios ginkluotės panaudojimo pėdsakų, taip pat vadinamųjų gynybinių traumų – sužeidimų, patiriamų bandant prisidengti ar atremti smūgius. Šie požymiai leidžia daryti išvadą, kad žmonės žuvo smurtine mirtimi.
Izotopiniai tyrimai parodė, kad žuvusieji buvo kilę iš skirtingų vietovių ir maitinosi nevienodai. Tai leidžia manyti, kad jie nebuvo viena šeima ar maža vietos bendruomenė – veikiau platesnės regiono populiacijos atstovai. Tyrėjai spėja, jog tragedija galėjo būti didelio masto konflikto tarp skirtingų grupių padarinys.
Gomolava buvo strategiškai reikšmingoje Panonijos lygumos zonoje, kur susikirsdavo įvairios kultūros ir prekybos keliai. Manoma, kad aptariamu laikotarpiu regione vyko ryškūs socialiniai pokyčiai ir stiprėjo kova dėl išteklių, galėjusi paskatinti ypač žiaurius susidūrimus.
Kapavietėje rasta ir įkapių: keramikos dirbinių, bronzinių papuošalų, taip pat dešimtys gyvūnų kaulų. Duobės dugne aptikti jaunos karvės palaikai gali rodyti ritualinį aukojimą ir ypatingą šio laidojimo pobūdį.
Panaši bendro laidojimo vieta šiame regione buvo aptikta dar 1954 metais – tuomet taip pat nustatyta, kad dauguma aukų buvo moterys. Anksčiau manyta, jog tokius palaidojimus galėjo lemti epidemijos, tačiau šiuolaikiniai tyrimo metodai infekcinių ligų pėdsakų neaptiko.
Mokslininkai neatmeta, kad abi kapavietės gali būti susijusios su vienu dideliu smurto protrūkiu arba ilgesniu konfliktų laikotarpiu. Vis dėlto pabrėžiama, kad reikalingi papildomi tyrimai: jie padėtų tiksliau suprasti šios tragedijos priežastis ir įvertinti, kokį vaidmenį ginkluoti susidūrimai galėjo atlikti formuojantis to meto visuomenėms.
