Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus taikomi nauji žemės verčių žemėlapiai. Juos, kaip ir kasmet, parengė Registrų centras, prieš tai organizavęs viešą aptarimą su gyventojais ir suderinęs dokumentus su visomis šalies savivaldybėmis. Registrų centro parengtus masinio žemės vertinimo dokumentus tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos mokesčiams apskaičiuoti bei nustatyti valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas.
Žemės sklypų vertėmis remiamasi skaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo ir dovanojimo atvejais, skiriant socialinę paramą, nustatant notarinių paslaugų kainas už sandorius ir kitais atvejais, kai reikalinga objektyvi turto vertė.
Bendrosios pokyčių tendencijos
Bendrosios 2026 m. įsigaliosiančių duomenų tendencijos rodo, kad, palyginti su 2025 m., žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Lietuvoje didėja pakankamai nuosaikiai – vidutiniškai apie 8 procentus.
Didžiausias metinis augimas fiksuotas Kauno miesto, Molėtų rajono, Šilutės rajono, Birštono ir Kauno rajono savivaldybėse, kur vidutinė žemės vertė per metus padidėjo maždaug 14 procentų. Mažiausias, apie 3 procentus siekęs augimas nustatytas Šiaulių miesto ir rajono, Raseinių, Radviliškio ir Kėdainių rajonų savivaldybėse.
Gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 9 procentais, tačiau kai kuriose savivaldybėse augimas gerokai viršija šalies vidurkį.
- Molėtų rajono savivaldybėje gyvenamosios paskirties žemės vertė padidėjo daugiau nei 30 procentų.
- Varėnos, Lazdijų, Panevėžio, Anykščių rajonuose ir Rietavo savivaldybėje augimas siekė apie 21 procentą. Šie pokyčiai rodo didėjantį šių teritorijų patrauklumą gyvenamajai plėtrai ir nuolatiniam gyvenimui.
- Kaišiadorių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir Druskininkų savivaldybėje gyvenamosios paskirties žemės vertės augimas buvo minimalus – iki 3 procentų.
Komercinės paskirties žemė
Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 8 procentais.
- Didžiausias augimas fiksuotas Molėtų rajono savivaldybėje, kur vertė išaugo daugiau kaip 30 procentų.
- Varėnos, Lazdijų, Panevėžio, Anykščių rajonuose ir Rietavo savivaldybėje augimas siekė apie 21 procentą, kas rodo augantį verslo ir paslaugų sektoriaus potencialą šiuose regionuose.
- Mažiausias, iki 3 procentų, augimas nustatytas Kaišiadorių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir Druskininkų savivaldybėje.
Mėgėjų sodų žemė
Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė 2026 m. vidutiniškai didėja 7 procentais.
- Ryškiausias augimas stebimas Kėdainių rajono, Pagėgių, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto ir Birštono savivaldybėse – apie 23 procentus.
- Joniškio, Alytaus, Jonavos rajonuose, Elektrėnų, Radviliškio ir Marijampolės savivaldybėse augimas buvo vienas mažiausių ir siekė apie 2 procentus.
Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemė
Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2025 m., vidutiniškai didėja 8 procentais.
- Didžiausias, apie 20 procentų siekęs augimas fiksuotas Raseinių, Vilkaviškio, Pasvalio, Šakių rajonuose ir Molėtų rajono savivaldybėje.
- Kaišiadorių, Šiaulių rajono ir miesto, Joniškio, Jonavos rajonuose bei Alytaus mieste augimas buvo minimalus – apie 2 procentus.
Žemės ūkio paskirties žemė
Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 7 procentais.
- Didžiausias, apie 19 procentų siekęs augimas fiksuotas Šilutės rajono ir Birštono savivaldybėse.
- Kauno miesto ir rajono, Jonavos rajono, Palangos miesto bei Panevėžio miesto savivaldybėse augimas siekė apie 13 procentų.
- Mažiausias, apie 3 procentus, augimas nustatytas Tauragės, Raseinių, Ukmergės, Radviliškio, Prienų ir Kėdainių rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėse.
Žemės verčių zonų plėtra
Žemės verčių zonos nustatomos remiantis išsamia nekilnojamojo turto rinkos duomenų analize. Atliekant 2026 m. įsigaliosiančiam masiniam žemės vertinimui reikalingus skaičiavimus, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustatytos 1558 žemės verčių zonos. Tai yra 20 zonų daugiau nei ankstesniais metais, kai jų buvo 1538.
Pastaraisiais metais verčių zonų skaičius nuosekliai didėja:
- 2024 m. – 1505 zonos,
- 2023 m. – 1464 zonos,
- 2022 m. – 1429 zonos,
- 2021 m. – 1399 zonos,
- 2020 m. – 1348 zonos.
2004 m., kai pradėti sudarinėti žemės verčių žemėlapiai, visoje šalyje buvo tik 413 verčių zonų. Ši ilgalaikė tendencija atspindi siekį kuo tiksliau įvertinti vietos veiksnių – infrastruktūros, urbanizacijos, ekonominio aktyvumo ir kitų aplinkybių – įtaką žemės vertei ir užtikrinti, kad nustatomos vidutinės rinkos vertės kuo labiau atitiktų realias nekilnojamojo turto rinkos kainas ir jų pokyčius.
Masinio žemės vertinimo dokumentai
Išsami informacija apie tai, kaip kiekvienoje savivaldybėje buvo nustatytos žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, pateikiama masinio žemės vertinimo ataskaitose. Atkreipiama dėmesys, kad nuo 2026 m. įsigaliosiantys masinio žemės vertinimo dokumentai nebus skelbiami Teisės aktų registre.
Kiekvienas žemės sklypo savininkas gali pats pasitikrinti savo sklypo vidutinę rinkos vertę Registrų centro interneto svetainėje esančioje skaičiuoklėje, įvedęs sklypo unikalų numerį. Naujos žemės vertės šioje skaičiuoklėje bus matomos nuo 2026 m. sausio 1 d.
