Koronaviruso pandemija, lustų gamybos krizė, tiekimo grandinių trūkinėjimas ir Rusijos karinė agresija Ukrainoje gerokai sujaukė automobilių gamintojams įprastą pasaulio paveikslą. Nesibaigiantys iššūkiai šioje pramonės srityje vaizdžiausiai atsispindi terminuose – daugybės norimų naujų modelių užsakymo ir gavimo metai gali nesutapti. Vis dėlto daliai gamintojų pavyksta gana sėkmingai laviruoti minų lauką primenančiomis gamybos ir tiekimo sąlygomis, todėl jų automobiliai į Lietuvą atkeliauja be didesnio delsimo.
Geriausiai gamybos ir tiekimo procesus suvaldžiusių gamintojų situaciją atskleidžia pardavimo skaičiai. Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, kovo mėnesį Lietuvoje naujų automobilių daugiausia pardavė „Toyota“ atstovai, antroje vietoje liko „Volkswagen“, o į trečiąją vietą iškopė „Kia“.
Ryškų pastarosios markės šuolį lėmė stabilus populiariausių modelių tiekimas, tarp jų – ir ką tik rinkoje debiutavusio naujos kartos kompaktinio SUV „Sportage“, kurio pardavimo skaičiai kovo mėnesį sudarė liūto dalį.
Dalis pasirengė geriau
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ leidėjas Vitoldas Milius sako, kad kartais jau net sunku atskirti, dėl kurios konkrečios problemos vairuotojams tenka palaukti vieno ar kito naujo automobilio. Gamintojai kasmet tikisi galiausiai pasiekti paklausos kartelę, tačiau problemų estafetės lazdelę perima vis kita. Atsiradęs trukdis sukelia naujas grandinines reakcijas ir dar labiau smaugia gamybos pajėgumus.
„Lustų stygius tebėra esminis stabdys ir dabar, o karas Ukrainoje tikrai niekaip nepagerins bendros situacijos“, – sako V. Milius.
Specialisto teigimu, dėl tiekimo sutrikimų nukentėjo iš esmės visi gamintojai, tačiau dalis jų buvo geriau pasirengę netikėtumams, o dalis sugebėjo greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir priimti pasiteisinusius sprendimus.
„Pavyzdžiui, brangesni ar prabangesni modeliai gamintojams paprastai atneša daugiau pelno, todėl kai reikia pasirinkti, ar deficitinį lustą įstatyti į pigų ar į brangų automobilį, nugali pastarasis. Tie modeliai toliau važiuoja, nes nuo jų daugiau uždirbama“, – pastebi žurnalistas.
Kodėl daug kam pritrūko lustų? Anot V. Miliaus, prasidėjus pandemijai, dalis gamintojų ėmė būgštauti dėl pirkėjų nuotaikų ir „apsidrausdami“ užsisakė mažesnį lustų kiekį. Tuomet šių komponentų tiekėjams reikėjo paskirstyti savo produkciją kitiems kanalams, t. y. televizorius, kompiuterius ar kitus elektronikos prietaisus gaminančioms įmonėms.
Vis dėlto, paaiškėjus, kad naujų automobilių prekyba greitai sugrįžo į senąsias vėžes, savo užsakymus apmažinę gamintojai suprato, kad nebegali atkurti norimo komponuojančių detalių tiekimo, nes jų tiekėjai nebespėja pagaminti. Todėl skirtingai šią situaciją suvokę ir skirtingai jai pasirengę gamintojai atitinkamai turėjo skirtingas pozicijas prasidėjus sutrikimams.
„Pavyzdžiui, „Toyota“ pati gaminasi daug daugiau dalių nei kiti prekių ženklai, todėl šioje situacijoje jiems tai išėjo į naudą“, – paaiškina V. Milius.
Dalis vėluoja, dalis pagaminama greičiau
„Kia“ automobiliais prekiaujančios bendrovės pardavimo atstovas Karolis Judzentavičius sako, kad Pietų Korėjos gamintojo tiekimo pokyčiai pasijuto kiek vėliau nei daugelio kitų prekių ženklų, maždaug 2021 metų antroje pusėje. Tačiau jų poveikis nebuvo toks žymus.
„Kia“ mūsų rinkai tiekia Slovakijoje ir Pietų Korėjoje pagamintus automobilius. Slovakijoje surenkamos populiariausios „Ceed“ ir „Sportage“ versijos, o iš Pietų Korėjos atkeliauja visi kiti modeliai. Įprastas gamyklinio užsakymo įvykdymo terminas iš Slovakijos – apie 3,5 mėnesio, o iš gamyklų P. Korėjoje – apie 6,5 mėnesio, tačiau dėl esamos situacijos kai kuriems modeliams šis terminas pailgėjo, o kitiems – atvirkščiai, sutrumpėjo“, – skaičius atskleidžia pašnekovas.
Pasak jo, kuo sudėtingesnis automobilis ir gausesnė jo komplektacija, tuo daugiau jame reikia diegti lustų. Taip auga tikimybė, kad tokio modelio pristatymas gali užtrukti. Štai modeliai su mechaninėmis pavarų dėžėmis savo pirkėjus paprastai pasiekia greičiau nei automatines transmisijas turintys automobiliai.
Dalies automobilių pristatymui ėmus šiek tiek strigti, kai kurie modeliai atvyko kaip tik greičiau. K. Judzentavičiaus teigimu, taip nutinka, kai dėl komponentų trūkumo vieno modelio gamyba stoja, tačiau lieka laisva surinkimo linija kitiems paklausiems automobiliams, kuriems detalių pakanka.
„Pagreitėjo dalies elektromobilių pristatymas iš P. Korėjos. Be to, tiekiant automobilius Europos rinkai, elektromobiliai laikomi prioritetu dėl poreikio mažinti CO2 taršą, tad, atsiradus bent menkiausioms galimybėms, spartinamas jų surinkimas“, – paaiškina specialistas.
Jo žodžius atspindi ir statistika. Pavyzdžiui, 2022 m. vasarį Lietuvoje perkamiausias naujas elektromobilis buvo „Kia e-Niro“. Anot specialisto, būtent pardavimo skaičiai gana iliustratyviai parodo, kaip gamintojams ir importuotojams sekasi įveikti tiekimo iššūkius.
„Žvelgiant globaliai, „Kia“ buvo gerai pasiruošusi šiai situacijai – tai akivaizdu žiūrint į skaičius. Pagrindiniai modeliai, į kuriuos buvo susikoncentruota, atvažiuoja be didesnių trikdžių, o tai ir atsispindi pardavimo skaičiuose“, – pažymi pašnekovas.
„Kia“ pernai Lietuvoje pardavė 41 proc. (1451 vnt.) automobilių daugiau nei 2020 metais ir tapo antruoju populiariausiu Azijos automobilių gamintojų prekių ženklu. C segmente „Kia Ceed“ pagal pardavimo apimtis užėmė trečią vietą (468 vnt.) ir nusileido tik „Toyota Corolla“ bei „Škoda Octavia“, tačiau aplenkė tokius žaidėjus kaip „Peugeot 308“, „Ford Focus“ ar net „Volkswagen Golf“. Ankstesnės kartos „Kia Sportage“ padarė 67 proc. šuolį ir tapo ketvirtu populiariausiu kompaktinio dydžio SUV.
Naujas veiksnys
Specialistai sutinka, kad situaciją neabejotinai dar koreguos karas Ukrainoje, nes ne vienas gamintojas yra susijęs tiek su šioje šalyje išgaunamais resursais arba veikusiomis detalių gamyklomis, tiek su medžiagų tiekimu iš agresorės Rusijos.
„Pavyzdžiui, Ukraina yra viena didžiausių neono gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje. Neono dujos yra naudojamos lustų gamyboje, tad be jų viskas susijaukia. Todėl dabar pateikti tikslesnes tiekimo prognozes vėl tampa sudėtinga“, – sako K. Judzentavičius.
Automobiliais prekiaujančios bendrovės „Deals on Wheels“ įkūrėjo Lauryno Boguševičiaus manymu, lustų problema dar niekur nedingo, o Rusijos karinė agresija Ukrainoje tik pagilins jau esamas ir sukurs naujų bėdų.
„Pavyzdžiui, net užgriuvus pandemijai, „Tesla“ buvo saugiausioje padėtyje, kadangi beveik viską gaminosi sau patys, tarp jų – ir lustus. Tačiau lustų gamybai reikalingi metalai ir nikelis, kurio daugiausia išgaunama Rusijoje ir Ukrainoje. Rusija taip pat yra viena didžiausių aliuminio gamintojų, tad ši siūbtelėjusi banga paveiks visų prekių ženklų pajėgumus, neišskiriant nė vieno“, – atkreipia dėmesį L. Boguševičius.
Jo teigimu, smarkiai į viršų šovusios naftos ir dujų kainos taip pat darys įtaką galutinei gamintojų kainodarai, nes daugybė fabrikų taip pat yra priklausomi nuo energetinių žaliavų kainų.
