Naujosios Meksikos valstijoje vykstančiame teismo procese, kuriame nagrinėjamas vaikų saugumas socialiniuose tinkluose, prisiekusieji išklausė iš anksto įrašytus „Meta“ generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo parodymus. Teisme aiškinamasi, kiek įmonė žinojo apie savo platformų poveikį nepilnamečiams ir ar sąmoningai kūrė priklausomybę skatinančias funkcijas.
Šioje byloje prisiekusiesiems buvo parodyti Zuckerbergo liudijimai, kuriuose jam užduota daug klausimų apie tai, ką bendrovė žinojo apie socialinių tinklų keliamą priklausomybę bei kitus aspektus, analizuotus pačios įmonės tyrėjų.
Apklausa buvo įrašyta praėjusių metų kovą. Joje Zuckerbergas buvo klausinėjamas apie daugelį „Meta“ tyrėjų išvadų, susijusių su tuo, kaip bendrovės programėlės veikia vartotojus, ypač paauglius. Generalinis direktorius sumenkino nemažos dalies šių vidinių dokumentų reikšmę.
Liudijimo pradžioje Zuckerbergui buvo pateiktas dokumentas, kuriame nagrinėtas atgalinio ryšio poveikis „Facebook“ naudotojams. Jame teigiama, kad turinio kūrėjai „Facebook“ platformoje greičiausiai išmoks sieti publikavimą su gaunamu atgaliniu ryšiu, o tai skatins juos dažniau lankytis svetainėje, ieškant paskatų. Zuckerbergas komentavo, jog nėra tikras, ar taip viskas veikia praktikoje, tačiau sutiko, kad toks yra dokumento autorių argumentas.
Vėliau jis buvo klausinėjamas apie dokumentą, kuriame grafiškai pavaizduota, kokia dalis 11 ir 12 metų vaikų kas mėnesį naudojasi „Instagram“. Grafike matyti, kad tuo metu apie 20 procentų vienuolikmečių bent kartą per mėnesį naudodavosi šia paslauga. Zuckerbergas pripažino, kad grafikas tai rodo, tačiau teigė nesantis susipažinęs su metodologija, pagal kurią buvo gautas toks įvertinimas. Jis pridūrė darantis prielaidą, kad turėdama tiesioginių duomenų, jog asmuo yra jaunesnis nei 13 metų, bendrovė tokį vartotoją pašalintų iš savo paslaugų.
Naujosios Meksikos generalinis prokuroras 2023 m. pateikė ieškinį „Meta“ dėl galimų spragų užtikrinant vaikų saugumą. Bendrovė kaltinama sudariusi sąlygas plėšrūnams lengviau pasiekti nepilnamečius ir kūrusi funkcijas, apie kurias žinojo, kad jos gali skatinti priklausomybę. Teisme „Meta“ advokatai ir vadovai ginčijo pačią socialinių tinklų „priklausomybės“ sąvoką, teigdami, kad tai nėra tikslus mokslinis apibūdinimas. Viešuose pareiškimuose bendrovė yra nurodžiusi, jog kaltinimuose remiamasi iš konteksto ištrauktomis citatomis ir trumpomis vidinių pokalbių ištraukomis, taip pat pabrėžusi, kad jau daugiau nei dešimtmetį paauglių saugumui nuosekliai teikia pirmenybę prieš augimą.
Kaip ir neseniai Los Andžele vykusiame atskirame teismo procese dėl socialinių tinklų priklausomybės, Zuckerbergas dažnai atmesdavo klausimuose pateikiamą interpretaciją. Jis tvirtino, kad „Meta“ tikslas yra kurti naudingas programėles, o ne bet kokia kaina didinti jose praleidžiamo laiko kiekį.
Zuckerbergas taip pat buvo klausiamas apie vieno bendrovės tyrėjo parengtą dokumentą, kuriame teigiama, jog ypač JAV daugėja mokslinių įrodymų, kad bendras vidutinis „Facebook“ poveikis žmonių gerovei yra šiek tiek neigiamas. Į tai generalinis direktorius atsakė, kad, kiek jam žinoma, vyraujanti bendra nuomonė nėra tokia.
Tai ne pirmas kartas, kai „Meta“ vadovai mėgina sumenkinti vidinių tyrimų svarbą. Panaši taktika buvo taikyta ir 2021 m., kai buvusi darbuotoja, vėliau tapusi informatore, Frances Haugen paviešino dokumentus, kuriuose „Facebook“ tyrėjai buvo nustatę, kad „Instagram“ daliai paauglių mergaičių verčia jaustis blogiau dėl savęs ir savo kūno įvaizdžio.
Zuckerbergo liudijimas prisiekusiesiems buvo parodytas kitą dieną po to, kai jie išklausė įrašytus „Instagram“ vadovo Adamo Mosseri parodymus. Mosseri taip pat buvo klausiama apie Haugen atskleistus dokumentus ir „Meta“ reakciją į juos. Pasak jo, dalis nutekintos informacijos rėmėsi problemiškais tyrimais. Jis pabrėžė, kad dauguma tokių tyrimų yra apklausos, o bendrovė jų kas mėnesį atlieka šimtais.

