2020 metais, pandemijos akivaizdoje, dirbtinis intelektas pasiūlė sprendimų sudėtingiausiems iššūkiams ir atsidūrė dėmesio centre. Šiandien DI technologijos yra naudojamos kuriant vakciną nuo COVID-19, sprendžiant su vakcina susijusius logistinius iššūkius, matuojant žmonių nuotaikas, dezinfekuojant patalpas be žmogaus dalyvavimo. Kokių naujovių ateinančiais metais galime tikėtis iš DI technologijų? Ar 2021 metais jos prisidės sprendžiant opiausias pasaulio problemas? Apie tai dirbtinio intelekto ekspertai diskutavo MITA iniciatyvos AI BOOST virtualiame renginyje „Dirbtinio intelekto tendencijos 2021: ko tikėtis?“.
Investicijos ir susidomėjimas auga
Visame pasaulyje žinomas dirbtinio intelekto ekspertas Andrew Ng prognozuoja, jog artimiausiu metu DI palies beveik visas didžiausias pasaulio industrijas – sveikatos apsaugą, švietimą, transportą, prekybą ir daugelį kitų. Tikimąsi, jog DI padės optimaliau ir efektyviau naudoti įmonių, visuomenės ir gamtos išteklius. Visa tai leis ne tik taupyti, gyventi tvariau, bet atvers galimybes kurti ir įgyvendinti naujas idėjas, verslo modelius ir paslaugas, apie kurias šiandien net neįsivaizduojame.
Domas Janickis, „Satalia“ operacijų kokybės ir Lietuvos padalinio vadovas, pastebi, jog dirbtinio intelekto tema šiuo metu jaučia pakylėjimą bei visuomenės interesą, kas teigiamai veikia šią ekosistemą. Susidomėjimas skatina verslų ir net vyriausybių investavimą į dirbtiniu intelektu paremtas technologijas. Skaičiuojama, jog per artimiausius ketverius metus, iki 2024 m., investicijos į dirbtinį intelektą didės dvigubai, nuo 50 mlrd. iki 100 mlrd. eurų visame pasaulyje.
Lietuvos investicijos į dirbtinį intelektą taip pat didės ateinančias metais. Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane iki 2022 metų į DI technologijų vystymą yra numatyta investuoti beveik 17 mln. eurų. Iš jų 3.7 mln. bus skirti lietuvių kalbos technologinių išteklių kūrimui, 10.7 mln. – DI startuolių finansavimui ir 2.44 mln. DI transformacijoms versle.
D. Janicko teigimu, ateinančiais metais svarbu skirti dėmesį dirbtinio intelekto paaiškinamumui, sąžiningumui ir teisiniam reguliavimui, fokusuotis į atsakingesnio DI sistemų kūrimą. Pašnekovas pabrėžia, kaip svarbu kurti etiškus dirbtinio intelekto modelius: „Perkelti kompanijos vertybes ir etiką į kasdienines operacijas. Kad DI atspindėtų jūsų veiklos principus ir galėtų automatiškai jų laikytis“, – sako D. Janickis.
Dirbtinio intelekto etiškumo klausimas yra prioretizuojamas ir Europos Sąjungos lygmeniu. ES siekia kurti ne tik efektyvias, bet ir etiškas DI technologijas, kurios tarnautų žmonėms ir atneštų naudos. Pagrindiniais prioritetais DI srityje ES įvardija technologinę lyderystę, pasirengimą socio-ekonominiams pokyčiams ir DI technologijų etiškumą užtikrinantį reguliavimą. Programos „Horizon 2020” rėmuose ES planuoja padidinti investicijas į DI 70 proc.
„Vyksta globali kova dėl dirbtinio intelekto lyderystės. Europa varžosi su JAV ir Kinija, kurios jau yra smarkiai pažengusios šioje srityje ir demonstruoja liberalesnį požiūrį į asmens duomenų apsaugą. Tačiau mūsų tikslas Europoje yra kurti ne tik efektyvų, bet ir etišką dirbtinį intelektą, todėl yra daug diskutuojama apie tai, koks reguliavimas būtų tinkamiausias ir kokius saugiklius turime uždėti, kad technologijos mums tarnautų, o ne kenktų“, – sako Gintas Kimtys, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas. Jis priduria, kad ateinančiais metais ES planuoja peržiūrėti 2018 parengtą DI veiksmų planą, kurio siekis – koordinuoti šalių narių veiksmus DI srityje.
Kalbos modeliai, naujos programavimo kalbos ir kvantiniai kompiuteriai
Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka išskiria pagrindines tendencijas, kurios vyraus DI srityje ateinančiais metais.
Pirmoji prognozė – universalių kalbos modelių evoliucija ir praktinis panaudojimas. „Jau dabar esami kalbos modeliai kuriantys tekstus iki 200 žodžių yra genialūs – praktiškai neatskiriami nuo straipsnių parašytų tikrų žmonių“, – sako D. Čeilutka. Antroji prognozė – tyrimų institucijų įsitraukimas į industrijos problemų sprendimą. „Galime tikėtis, jog didžiosios pasaulio korporacijos, kaip „OpenAI“ ir „DeepMind“, aktyviau prisidės prie realaus pasaulio problemų sprendimo, kad jų kuriami dirbtinio intelekto modeliai bus dažniau tiesiogiai panaudojami praktinėms problemoms spręsti“, – teigia Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka.
Taip pat, ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad didžiosios korporacijos, tokios kaip „Facebook“ ir „OpenMind“, kuria atvirų duomenų bibliotekas, atsižvelgiant į jautrų duomenų apsaugos klausimą. Šių bibliotekų sukūrimas pasitarnaus privačių duomenų panaudojimui mokant mašininio mokymosi modelius. D. Čeilutka taip pat prognozuoja, kad netolimoje ateityje galime išvysti naujų programavimo kalbų atsiradimą, kurios galėtų sudaryti konkurenciją populiariajai Pitono programavimo kalbai. „Pitono kalba yra labai populiari DI srityje ir yra smarkiai atitrūkusi, tačiau turinti ir nemažai trūkumų. Ją vejasi kitos programavimo kalbos, tačiau joms reikia dar daug kartų augti, jog galėtų pralenkti ar bent pasiekti Pitono kalbą“, – sako D. Čeilutka.
Duomenų mokslininkas ir mašininio mokymosi inžinierius Marius Vileiniškis prognozuoja, jog kvantinis kompiuteris bus viena ateities technologijų, tačiau ateinančiais metais didelio proveržio neverta tikėtis. Didžiosios pasaulinės korporacijos, kaip „Google“, „IBM“ sparčiai dirba prie kvantinio kompiuterio kūrimo bei atviro kodo bibliotekos, kuri suteiktų didžiulį pranašumą didžiųjų duomenų panaudojime. Pastebima prasidedančios įmonių lenktynės, kuriose dėl konkurencijos laimės vartotojai. „Kvantinis skaičiavimas mums padės įveikti sudėtingus skaičiavimus, kurių dar negalime įveikti, bet tas nutiks dar tikrai ne rytoj, ir turbūt net ne kitais metais“, – įžvalgomis dalinasi duomenų mokslininkas.
Panaši ateitis prognozuojama ir skatinamojo mokymo sričiai. Paulius Šarka, DI technologijų įmonės „Trys trečiosios“ bandraįkūrėjas teigia, kad skatinamojo mokymo algoritmai artimiausiu metu nepatobulės tiek, kad galėtų įžengti į realų pasaulį, bet panašu, kad realus pasaulis technologijų plėtros dėka sugebės įžengti į simuliatorių pasaulį. „Įdomios praktinės problemos kelsis į simuliatorių, kur giliojo mokymo proveržiai ir paskatinamojo mokymo metodai sugebės jas išspręsti“, – prognozuoja „Trys trečiosios“ bandraįkūrėjas.
5G ryšys – prieinamas kiekvienam?
Kita technologinė naujovė, apie kurią tikrai išgirsime ateinančiais metais yra 5G ryšys. Justina Vaikutytė-Paškauskė, „Telia Lietuva“ rinkodaros įžvalgų vadovė teigia, kad 5G suteikia galimybes vystytis kitoms technologijoms. Viena ryškiausių – daiktų internetas.
„Daiktų internetas ir didieji duomenys leis apjungti visą infrastruktūrą: pastatus, kelius, elektros, vandentiekio tinklus ir kt. Taigi robotai, dronai, transporto priemonės, skaitikliai, jutikliai ir kiti daiktai „kalbėsis“ ne tik vieni su kitais, bet ir su infrastruktūra. Maža to, surinkti duomenys leis priimti labiau pagrįstus sprendimus, valdyti, optimizuoti ir automatizuoti procesus“, – sako J. Vaikutytė-Paškauskė.
„Telia Lietuva“ atstovė atskleidžia, kad Lietuvoje jau veikia 11 bazinių 5G stočių. Naujos kartos 5G bazinės stotys veikia Vilniuje – Gedimino prospekte ir Saltoniškių gatvėje, Kauno senamiestyje ir dalyje Savanorių prospekto, Klaipėdos senamiestyje ir laisvojoje ekonominėje zonoje. Nekomercinei 5G ryšio paslaugai naudojami Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos suteikti technologijos testavimo dažniai, nes iki dažnių įsigijimo yra labai svarbu ištestuoti įrangos veikimą įvairiomis sąlygomis, tinklo bei telefonų konfigūraciją ir duomenų vartojimo poreikius. Planuojama, kad jau ateinančiais metais bus pradėtos teikti ir komercinės naujos kartos 5G mobiliojo ryšio paslaugos, tokiu būdu padarant šią technologiją prieinamą visiems Lietuvos gyventojams.
