Pirmąjį 2025 m. pusmetį Lietuvos naujų automobilių rinka fiksavo ryškų augimą. „Regitros“ statistinės analizės duomenimis, šiemet šalyje registruota 23 tūkst. naujų automobilių – trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko, šį rezultatą nulėmė keli netikėti veiksniai, tarp jų – ir vienas „premium“ automobilių gamintojas, šiemet aplenkęs masinės rinkos žaidėjus.
„Regitros“ duomenimis, 2025 m. sausio-birželio mėnesiais šalyje įregistruota daugiau nei 23 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, kai 2024 m. pirmąjį pusmetį jų buvo per 16 tūkst. Didžiausia registracijų dalis teko Vilniaus regionui, kur užfiksuota beveik 70 proc. visų įregistruotų automobilių. Kaunas sudarė 18 proc., Klaipėda – 8 proc.
Naujausi duomenys rodo, kad lizingu įsigytų automobilių dalis šiemet siekia 53 proc., pernai – 59 proc. Tačiau ekspertas pastebi priešingą tendenciją.
„Tikėtina, kad dalį šios statistikos kiek iškreipė reikšmingi automobilių dalijimosi platformų ir nuomos įmonių registracijų kiekiai, nes mažėjant ECB palūkanų normai, tipiškai pastebime lizingu įsigytų automobilių dalies augimą”, – aiškina „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas.
Populiariausių markių penketukas Lietuvoje išlieka stabilus. Kol kas šiemet pirmauja „Toyota“, po jos rikiuojasi „Volkswagen“, „Škoda“, „Renault“ ir „Kia“. Palyginimui, 2024 m. tvarka buvo kiek kitokia – „Škoda“ populiarumu lenkė „Volkswagen“.
Kaip pastebi V. Gurskas, išskirtinai sėkmingai šiemet pasirodė „Audi“, kuri „premium“ segmente pritaikiusi regionui palankią kainodarą ir atnaujinusi modelių gamą pasiekė neįprastai aukštus rezultatus.
„Audi“ markės sėkmė rodo, kad net „premium“ lygio markės, siūlydamos konkurencingą kainodarą ir atsinaujinusius modelius, gali priartėti prie masinės rinkos žaidėjų. Tai – išskirtinis atvejis Lietuvos rinkoje“, – sako ekspertas.
Pagal kuro tipus, augimą fiksavo visos kategorijos, išskyrus benzininius automobilius. Dyzelinių registracijos šoktelėjo 72 proc., įkraunamųjų hibridų – 140 proc., hibridinių – 56 proc., o elektromobilių – 42 proc. Vis dėlto elektromobiliai vis dar sudaro tik apie 5 proc. visos rinkos, todėl Lietuva pastebimai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
„Dyzeliniai modeliai tebėra svarbūs Lietuvos rinkai, tačiau jau ne vienerius metus tarp naujų automobilių pirmauja hibridai – jie siūlo ekonomišką balansą tarp kainos, sąnaudų ir vertės išlaikymo. Elektromobilių skaičius auga, bet jų dalis tebėra per maža, kad pakeistų rinkos veidą“, – teigia V. Gurskas.
Baltijos šalyse lyderiauja Lietuva
Vertinant naujų automobilių registracijų augimo tempą, Lietuva Baltijos šalyse užima pirmąją vietą – čia registracijų skaičius per metus išaugo 40,6 proc. Latvijoje augimas siekė 29 proc., o Estijoje registracijų sumažėjo 39,5 proc.
„Estijoje pirkėjai praėjusiais metais masiškai įsigijo automobilius, siekdami išvengti didelių naujų mokesčių. Todėl šiemet rinkos kritimas buvo neišvengiamas. Lietuvoje ir Latvijoje augimą palaiko konkurencingesnės kainos, aktyvūs įmonių sprendimai atnaujinti parkus ir gerėjantys gyventojų lūkesčiai. Mažėjant palūkanoms ir lizingo kainoms, vartotojai pradėjo drąsiau žvalgytis į didesnius pirkinius, tokius kaip automobilis“, – paaiškina V. Gurskas.
Remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, ES pirmąjį 2025 m. pusmetį naujų automobilių registracijų sumažėjo 1,9 proc. Vis dėlto buvo stebimas elektrifikuotų automobilių populiarumo augimas. Elektromobilių rinkos dalis ES padidėjo iki 15,6 proc., hibridinių – iki 34,8 proc., įkraunamųjų hibridų – iki 8,4 proc. Tuo metu benzininiai ir dyzeliniai automobiliai kartu sudarė 37,8 proc. rinkos, palyginti su 48,2 proc. pernai.
„ES mastu vis dar jaučiamas bendros naujų automobilių rinkos silpnėjimas, bet elektrifikacijos procesas tęsiasi. Tai – signalas, kad mūsų regionui reikia spartinti perėjimą prie mažiau taršių automobilių, kitaip skirtumai tik didės“, – sako V. Gurskas.
Augimas gali lėtėti
Eksperto vertinimu, Lietuvos automobilių rinkos augimas kitąmet gali sulėtėti. Anot jo, automobilių nuomos, pavėžėjimo ir dalijimosi bendrovių parkų atnaujinimo ciklas paprastai trunka dvejus metus, todėl 2026 m. tikėtinas stabilizavimasis ar net nuosaikus kritimas.
„Šiemet matome ciklinį šuolį, tačiau tokie procesai natūraliai linkę išsikvėpti. Įmonės masiškai atnaujino automobilių parkus, todėl kitąmet jų poreikis bus mažesnis“, – sako V. Gurskas.
Vis dėlto rinką gali paveikti ir pensijų kaupimo sistemos pakeitimai. Kai kitąmet gyventojams bus suteikta galimybė išsiimti dalį sukauptų lėšų, tikėtina, kad dalis jų bus panaudota vartojimui, o kartu ir automobilių pirkimui. „Potencialiai tai galėtų išlaikyti rinką aukštesniame lygyje, nei būtų galima tikėtis vien dėl ciklo pabaigos. Visgi ilgalaikis klausimas lieka tas pats – kaip skatinti elektromobilių plėtrą, nes Lietuva pagal jų dalį vis dar gerokai atsilieka nuo ES“, – teigia ekspertas.
