Tęsiantis įtampai ginče dėl Grenlandijos, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog geriausias būdas susigrąžinti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasitikėjimą ir norą bendradarbiauti – siūlyti pozityvią darbotvarkę.
Šalies vadovo teigimu, Europa turi užimti aiškią poziciją ir parodyti, jog gali, dirdama kartu su Jungtinėmis Valstijomis, prisidėti prie Arkties regiono saugumo užtikrinimo.
„Aš manau, kad mums reikėtų nustoti sekti įvykiams iš paskos, vien tik reaguoti ir kas jau visai nepriimtina – apgailestauti ar kažkuo skųstis. Tokia laikysena Europai niekuo nepadės. Europa turi užimti savo poziciją, tą savo poziciją aiškiai artikuliuoti. Ir aš manau, kad geriausias būdas susigrąžinti JAV norą bendradarbiauti, pasitikėjimą – siūlyti pozityvią darbotvarkę“, – žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.
„Kitaip tariant, net ir Arktikos ar Grenlandijos atžvilgiu, aš jau Davose sakiau tą patį – kodėl mes negalime pasiūlyti rūpintis šio regiono saugumu, rūpintis, kad šiame regione neįsiviešpatautų Rusijos ir Kinijos dominavimas? Kodėl mes negalime daryti to kartu? Kodėl mes turime eiti atskirai? Juk esame vienoje NATO ir tai turėtų būti mūsų bendra atsakomybė. Ir aš matau, kad pastarasis NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutes ir prezidento Donaldo Trumpo susitikimas kaip tik yra atsakas į šį momentą. Aš manau, kad prezidentui Donaldui Trumpui tokia žinia padarė gerą įspūdį“, – akcentavo G. Nausėda.
Jo teigimu, šiuo metu Europa turėtų ne didinti įtampą, o ieškoti būtų deeskaluoti susidariusią situaciją.
„Turime išvengti eskalacijos ir vietoje eskalacijos siūlyti variantus siekti deeskalacijos (…). Šiuo metu mes net nebekalbame apie tai, kad JAV įves tarifus toms pasirinktoms valstybėms, nes paskutinių dienų įvykiai parodė, kad galima susitarti kitu būdu. Tai kodėl mes išsitraukiame patį sunkiausią ginklą, bazuką ir pradedame gąsdinti juo savo partnerį“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Aš manau, kad tai yra neadekvatu, tai tikrai nepasitarnaus deeskalacijai, kadangi iš tikrųjų turime išvengti eskalacijos bet kuriomis sąlygomis. Manau, kad šiandien diskusijoje kaip tik ir kalbėsime apie tai, kaip bendradarbiauti, o ne kaip mėginti vienas kitam pakišti koją“, – tikino prezidentas.
Sako, jog taikos tarybos sudėtis jam kelia klausimų
Kaip skelbta, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Šveicarijos kurorte Davose kartu su kitais steigėjais pasirašė savo įkurtos Taikos Tarybos, kurią pavadino tarptautinių konfliktų sprendimo institucija, chartiją. Savo ruožtu G. Nausėda tikina, jog prieš pradedant svarstyti apie galimybes dalyvauti šios organizacijos veikloje, visų pirma reikia išsiaiškinti, koks yra pagrindinis šios institucijos tikslas. Be to, šalies vadovo teigimu, klausimų kelia ir tarybos narių sudėtis.
„Norint kalbėti apie įstojimą arba neįstojimą į tam tikras iniciatyvas, pirmiausia reikia labai gerai išsiaiškinti, apie kokį mandatą kalbame. Pirminis pasiūlytas mandato projektas leido manyti, kad tai yra Gazos problemos sprendimas ir dėmesys taikai Gazos ruože, tačiau ilgainiui tapo aišku, kad tai jau nebėra ir gal net ne tiek Gazos problemos sprendimo institucija, kiek gimstanti nauja tarptautinė institucija, kuri savyje turi (…) ir tam tikrų Jungtinių Tautų (JT) bruožų“, – žurnalistams sakė Lietuvos lyderis.
„Prieš priimant tokius sprendimus prisijungti prie naujai gimstančios organizacijos, pirmiausia reikia suprasti, koks bus jos santykis su kitomis tarptautinėmis institucijomis. Ir, be jokios abejonės, kyla klausimų dėl to, ką ten, pavyzdžiui, veikia Baltarusija, jeigu čia kalba apie taiką, apie deeskalaciją. Ką bendro su taika turi valstybė, kuri padeda Rusijai, kuri, beje, irgi buvo pakviesta, vykdyti jos karą prieš Ukrainą, kuri destabilizuoja padėtį regione, vykdydama hibridines atakas pasirinktinai: tai prieš Lietuvą, tai prieš Latviją, tai prieš Lenkiją šiuo metu“, – akcentavo šalies vadovas.
G. Nausėda pažymėjo, jog dar anksti kalbėti apie galutinius sprendimus, tačiau jis pats esą didelio entuziazmo bei optimizmo šiuo klausimu nejaučia.
„Būtų labai kontrproduktyvu sėdėti prie vieno stalo su Aliaksandru Lukašenka ir rimtais veidais svarstyti taikos klausimus“, – teigė prezidentas.
„Šiuo metu aš didelio optimizmo ir entuziazmo neturiu“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, po susitikimo su NATO vadovu Marku Rute JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, jog kitoms šalims nebetaikys importo muitų ginče dėl Grenlandijos.
ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas praėjusį šeštadienį pažadėjo įvesti iki 25 proc. muitus Europos valstybėms, taip pat ir Danijai, kuriai priklauso Grenlandija, jei šios autonominės teritorijos kontrolė nebus perduota Jungtinėms Valstijoms. Jungtinė Karalystė, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija savaitgalį paskelbtame bendrame pareiškime jau sureagavo į šiuos grasinimus.
Savo ruožtu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį įspėjo Europos valstybes dėl atsakomųjų muitų, kurie gali būti nustatyti, Grenlandijos kontrolę perimti siekiančiam D. Trumpui grasinant įvesti papildomus mokesčius.
