Situaciją Varėnos rajone, kai pirmadienio naktį prie Lavyso ežero nukrito ukrainietiškas dronas, su atsakingomis tarnybomis aptaręs prezidentas Gitanas Nausėda sako – kol tęsiasi Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, tokių incidentų tikimybė išlieka.
„Šiandien krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas vyksta į Ukrainą ir aš manau, kad vienas iš svarbiausių jo klausimų tenai turėtų būti būtent, kaip galėtume bendradarbiauti su Ukrainos institucijomis, kad galėtume efektyviau kovoti su šia grėsme. Garantuoti, kad tokių incidentų nepasitaikys ateityje, niekas negali – nei mes, nei Lenkija, nei kitos valstybės“, – po pasitarimo užsienio ir saugumo klausimais Prezidentūroje teigė G. Nausėda
„Tai yra tiesiog, deja, šitos Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmė“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas pabrėžė būtinybę stiprinti šalies oro gynybą, ypatingą dėmesį skiriant žemame aukštyje skrendančių dronų aptikimui. Kartu jis pažymėjo, jog sistemų įsigijimą lėtina tiekimo, gamybos ir suderinamumo iššūkiai.
„Pirmiausia, turime skirti dėmesį detekcijos pajėgumams, nes vis dar konstatuojame, kad mūsų silpniau pridengta vieta, kuomet dronai skrenda nedideliame, tai yra, iki 300 metrų aukštyje. Šiuo atveju – taip ir buvo. Turime planus, ir Krašto apsaugos ministerija yra pateikusi, kaip jie ketina įsigyti visas reikalingas priemones tam, kad būtų galima ne tik užsiimti efektyvia detekcija, bet ir kovoti su tais dronais“, – kalbėjo prezidentas.
„Problema yra ta, kad ne visi tie planai įgyvendinami štai čia ir dabar, nes nėra taip, kad parduotuvės lentynoje sustatyti antidroniniai įrenginiai ir galima juos visus iš karto įsigyti. Yra tam tikri tiekimo, gamybos planai ir jie yra labai aiškiai žinomi. Yra ir tam tikrų suderinamumo tarp skirtingų įrengimų aspektai“, – pabrėžė jis.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

