Sekmadienį Vilniuje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą.
„Tvirtas transatlantinis ryšys yra būtinas siekiant išlaikyti patikimą atgrasymą ir ilgalaikį saugumą. Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą, veikdama glaudžiai kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – pranešime sakė G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad bendra istorinė patirtis įpareigoja abi valstybes veikti išvien ir šiais laikais. Pasak šalies vadovo, Lietuva ir Lenkija nuosekliai remia pastangas stiprinti transatlantinį ryšį, kuris išlieka kertiniu Europos saugumo garantu.
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Ukrainos gebėjimas apsiginti yra esminis veiksnys, lemiantis viso Europos žemyno saugumą. Dėl to karinė, politinė ir finansinė parama, jo teigimu, turi būti planuojama ilgalaikiais sprendimais.
Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda ir K. Nawrockis aptarė situaciją regione, koordinuotų veiksmų svarbą Europos Sąjungoje ir NATO bei bendrą atsakomybę telkiant partnerius sprendimams, kurie stiprintų viso regiono stabilumą.
Susitikimo metu abiejų valstybių vadovai taip pat kalbėjo apie ekonominį bendradarbiavimą.
Akcentuota, kad Lenkija išlieka svarbiausia Lietuvos prekybos partnere, o abiejų šalių bendros iniciatyvos gynybos pramonės, aukštųjų technologijų, energetikos ir inovacijų srityse kuria papildomą pridėtinę vertę visam regionui. Taip pat pažymėta strateginių transporto ir energetikos jungčių svarba stiprinant ekonominį atsparumą.
Pasak G. Nausėdos, šis susitikimas yra dar vienas patvirtinimas, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja brandi strateginė partnerystė, grindžiama ne tik istoriniu paveldu, bet ir bendru požiūriu į Europos saugumo ir gynybos stiprinimą.
Kaip skelbta, sekmadienį į Prezidentūrą atvyko Lenkijos prezidentas K. Nawrockis su žmona Marta Nawrocka, juos pasitiko Lietuvos vadovas G. Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Lenkijos prezidentas kartu su Lietuvos vadovu G. Nausėda bei Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu dalyvaus Vilniaus arkikatedros bazilikoje rengiamose šv. Mišiose.
Taip pat po to suplanuotas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų apsilankymas Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kur vyks 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo ceremonija.
Vakare numatyta ir trijų šalių lyderių spaudos konferencija.
Senųjų Rasų kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.
Kiek anksčiau prezidento kanceliarija pranešė, kad G. Nausėda paminėti 1863–1864 metų sukilimą prieš Rusijos okupacinę valdžią į Vilnių pakvietė ir „broliškų regiono valstybių vadovus“.
2023 m. Seimas paskelbė Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – atmintina data.
ELTA primena, kad šeštadienį prezidentas G. Nausėda su pirmąja ponia D. Nausėdiene lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu K. Nawrockiu bei jo žmona M. Nawrocka.
Abiejų valstybių vadovai dalyvavo 163-ųjų Sausio sukilimo metinių renginiuose, taip pat Markų mieste iškilmingos ceremonijos metu pristatė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą memorialinę kompoziciją.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
