Prezidentas Gitanas Nausėda artimiausiu metu planuoja vykti į Kyjivą, kur pristatys papildomus Lietuvos įsipareigojimus Ukrainai bei numatytą skirti paramą.
„Netrukus turėčiau vykti į Kyjivą. Vežamės papildomus Lietuvos įsipareigojimus, kaip esame pasirengę prisidėti prie paramos Ukrainai“, – po ketvirtadienį Prezidentūroje vykusio pasitarimo užsienio politikos klausimais kalbėjo šalies vadovas.
„Pirmiausia tai 30 mln. eurų vadinamajai PURL iniciatyvai, 30 mln. eurų „Patriot“ iniciatyvai. Čia aš jau kalbu apie 2026 m. įsipareigojimus. Taip pat Čekijos amunicijos iniciatyva – 39 mln. eurų, taip pat tam tikras karinės paramos paketas 10 mln. eurų sumai ir taip pat prisijungimas prie Jungtinės Karalystės (JK) fondų ir iniciatyvų – apie 20 mln. eurų. Tai yra reikšminga parama. Tai yra įrodymas, kad Lietuva niekada nepaliks Ukrainos vienos kovoje, ir tai yra tęstinė mūsų užsienio politika, kurią sutarėme (vykdyti – ELTA) visi: ir Seimo pirmininkas, ir premjerė, ir užsienio reikalų ministras ir, žinoma, krašto apsaugos ministras“, – akcentavo jis.
Kritikuoja taikos bet kokia kaina idėją: Rusijos imperinės ambicijos bus perkeltos kitur
Šalies vadovas akcentuoja, jog taika bet kokia kaina reikštų ne tik tragiškas pasekmes Ukrainai, bet ir padidintų grėsmę kitiems regionams, į kuriuos galėtų būti nutaikytos Rusijos imperinės ambicijos.
„Taika bet kokia kaina pirmiausia reikštų tragiškas pasekmes pačiai Ukrainai, tačiau taika bet kokia kaina reikštų ir kad Europa įžengė į naują gyvavimo etapą, kuriame ji neturi saugumo garantijų, nes Rusijos imperinės ambicijos sulig taikos derybomis niekur nedings. Ir tos imperinės ambicijos bus perkeltos į kitus regionus, nes šį kartą V. Putino apetitas tikrai yra gerokai didesnis negu konfliktas su viena ar kita atskirai paimta valstybe“, – kalbėjo prezidentas.
„Geriausias atsakas į šitokią situaciją yra parama Ukrainai“, – akcentavo G. Nausėda.
Kaip skelbta, Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino 90 mlrd. eurų dydžio paskolą Ukrainai, skirtą padengti du trečdalius šalies finansinių poreikių 2026 ir 2027 m. ir remiamą ES bendruoju biudžetu, prieš tai bendrijoje žlugus planams panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą.
Pagal šią schemą Ukraina 60 mlrd. eurų galės panaudoti ginklams, skirtiems atremti Rusijos invaziją, o likusi paskolos dalis numatyta bendrai biudžeto paramai.
