Ukrainoje viešintis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patirtis pasitarnaus kariaujančiai šaliai pritaikant savo mokestinę bazę pagal stojimo į Europos Sąjungą (ES) reikalavimus.
Su ministru Kyjive šią savaitę lankosi delegacija iš Lietuvos, joje – ir VMI viršininkė Edita Janušienė.
„Mūsų Valstybinė mokesčių inspekcija iš tiesų yra geras pavyzdys – tikrai galime pasidalinti patirtimi, nes esamę pasiekę tai, ką labai akcentuoja ir Europos pareigūnai, kad mokesčių inspekcija turi būti kaip partneris, ne baudėjas“, – Eltai ketvirtadienį kalbėjo finansų ministras.
„Mūsų VMI yra pasiekusi šitą tikslą institucija, ji yra pakankamai pažangi, turi neblogą įvaizdį, ypač tarp verslo Lietuvoje, išties mes esame pasirengę pasidalinti patirtimi“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad jo vadovaujama šalis į Europos Sąjungą (ES) būtų pasirengusi įstoti jau 2027-aisiais, tuo metu Lietuva laikosi pozicijos, kad bendrijos nare šalis turėtų tapti iki 2030 m.
Anot Lietuvos finansų ministro, nors Ukraina susiduria su iššūkiais ruošdama savo mokestinę sistemą integracijai į ES, šalis pasiryžusi siekti užsibrėžtų tikslų.
„Kas liečia politinį lygmenį – ukrainiečiai dabar ganėtinai sparčiai perkelinėja europines direktyvas į savo mokestinę teisę, tą daro ganėtinai greitai. Žinoma, pasidalinome keletu patarimu ir papasakojome apie klaidas, kurias esame padarę, kad dažnai praeityje sudėtingai procesus darydavome, kai galima paprastai“, — sakė K. Vaitiekūnas.
„Bet ukrainiečiai, kaip suprantu, yra pažengę tikrai nemažai, aišku, didelis iššūkis yra ne tik parašyti tuos mokestinius įstatymus, bet ir realiai juos taikyti, tai daug sunkiau ir tas iššūkis yra nuolatinis“, – pridūrė jis.
Ministras nesiėmė vertinti Ukrainos esamo šalies mokestinės sistemos pasirengimo įstojimui į ES šalies užsibrėžtais terminais.
„Vertinti tą sistemą, ar Ukraina yra pasirengusi, ar ne, turbūt nedrįsčiau, ypač turint omenyje, kokioje situacijoje yra šalis kad maždaug pusę savo pajamų susirenka iš tarptautinės paramos, tik pusę – per vidinius šaltinius, bet pati šalis, manau, yra pasiruošusi narystei (ES – ELTA)“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Anot jo, patirties, kaip veikia šalies ekonomika karo atveju, iš Ukrainos semiasi ir Lietuva.
„Iš tiesų finansų ministro vizitai į Ukrainą nėra dažni, bent Lietuvos finansų ministro, tai patirtis, kurią čia surenkame, ir tos žinios iš tiesų yra labai vertingos. Žinoma, išreiškėme palaikymą šaliai šitu sunkiu metu, kad palaikysime visuose formatuose, (…) dėl narystės ES ir kad, mūsų nuomone, ta narystė yra tikrai nusipelnyta“, – tikino ministras.
Sieks į Lietuvą greičiau pritraukti Ukrainos gynybos pramonės investicijų
K. Vaitiekūnas vizito metu susitiko su Ukrainos centrinio banko pirmininku Andriy Pyshnyy, taip pat finansų ministru Serhiy Marchenko, šalies europinės ir euroatlantinės integracijos vicepremjeru Tarasu Kachka.
Anot ministro, aptartos galimybės didinti Ukrainos minų, dronų ir kitų karo lauke ypač reikalingų technologijų investicijas Lietuvoje, kurių įgyvendinimas šiuo metu dar stringa.
„Domimės gynybos pramonės plėtros galimybėmis Lietuvoje, matome ir bandome pasisemti praktikos ir patirties, kaip šalis yra išlaikoma, kad funkcionuotų ekonominėje, socialinėje plotmėje, visa infrastruktūra tokiu sunkiu laiku, kai vyksta karas“, – teigė K. Vaitiekūnas.
„Tokių bendrų projektų su ukrainiečiais, kur galėtume perimti tą patirtį – tie projektai nestartuoja, yra nestartavę iki šiol, bandome surasti tuos kažkokius priėjimus, galbūt nuo mažesnių dalykų pradėti, nuo kažkokių kad ir nelabai didelės apimties komponentų gamybos pradėti, bandome apie tai kalbėti“, – sakė ministras.
Pasak jo, bet koks pramonės projektas pirmiausia turi būti pelningas ir atsipirkti verslui, todėl valstybė turi didinti paskatas įmonėms juos vystyti sparčiau.
„Po visais šitais projektais turi vis tiek būti ir tas vadinamasis terminas „business case“ – jeigu tai neatsiperka, nepelninga, tos pramonės ir neturi. Tas pasiekimas, to „business case“ sudarymas iš tiesų yra nemažas iššūkis“, – aiškino ministras.
„Iš tiesų valstybės vaidmuo, kaip bežiūrėtume, jis labai svarbus, bet lemiamą čia vaidmenį vaidina verslas ir sujungti tai, ką turi Ukraina ir ką gali pasiūlyti mūsų verslas, aišku yra mūsų užduotis, bet ta užduotis nėra pati lengviausia“, – pridūrė jis.
Kaip ELTA jau skelbė, 2024-ųjų lapkritį Ukraina su Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijomis pasirašė keturšalį gynybos pramonės susitarimą.
Sutarta bendradarbiauti bepiločių orlaivių, antžeminių ir jūrinių, elektroninės kovos sistemų gamybos srityse, abiejose valstybėse plėtoti šaudmenų, sprogmenų ir sviedinių gamybos pajėgumus, investuoti į mokslinius tyrimus gynybos sektoriuje.
Tuomet skelbta ir apie tai, kad vykdomi pokalbiai siekiant į Lietuvą perkelti Ukrainos ilgojo nuotolio ginkluotės (angl. deep strike capabilies) raketos „Palianica“ gamybos procesą perkėlimo į Lietuvą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
