2024 m. vos 29 proc. moterų didžiausiose Lietuvos bendrovėse, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, užėmė vadovaujamas pozicijas. Panaši situacija ir visoje Europos Sąjungoje, kur moterų vadovių dalis siekia apie 35 proc. Specialistai įsitikinę, kad vienas iš būdų keisti šią statistiką – ugdyti lyderystės kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi per studijas bei profesinį tobulėjimą.
Tyrimai rodo, kad pagrindiniai barjerai, trukdantys moterims užimti vadovaujamas pozicijas išlieka tokie patys kaip ir anksčiau – stereotipai apie „vyrišką“ lyderystės modelį bei šeimos atsakomybės našta.
Šiai nuomonei pritaria ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė, papildydama, kad panašios tendencijos būdingos ne tik verslui – jos atspindi ir platesnius visuomeninius procesus.
„Viešajame sektoriuje moterų vadovių yra daugiau, tačiau jei pažiūrėtume į aukščiausias pozicijas tiek versle, tiek politikoje, matytume, kad jos vis dar mažuma. Tai rodo, kad sunkumai moterims pasiekti vadovaujančias pareigas kyla ne tik iš darbo aplinkos, bet ir iš pasenusių visuomenės nuostatų“, – įsitikinusi prof. dr. E. Gimžauskienė.
Lemiamas vadovų požiūris
Skatinant moterų lyderystę, labai svarbi organizacijos kultūra – lyčių lygybė turi būti ne formalumas, o vertybė ir strateginis pranašumas. Pasak prof. dr. E. Gimžauskienės, lankstus darbo modelis, mentorystės programos ir skaidrūs karjeros kriterijai padeda užtikrinti realias karjeros kilimo galimybes.
„Pokyčiai reikalauja laiko, bet vadovų (-ių) požiūris čia lemiamas – kai lyderiai (-ės) patys demonstruoja įsipareigojimą lygybei, tai tampa natūraliu organizacijos veikimo principu, o ne tik deklaracijomis dokumentuose“, – teigia KTU Strateginių partnerysčių prorektorė.
Tuo pačiu, norint, kad lygybė ir tikros galimybės moterims vadovauti taptų realybe, svarbu ugdyti ir asmenines savybes – pasitikėjimą savimi, kritinį mąstymą bei drąsą priimti sprendimus ir pokyčius. Prof. dr. E. Gimžauskienė dalijasi, kad savo požiūrį į lyderystę formavo dar vaikystėje, stebėdama mamos pavyzdį – ji buvo vienintelė moteris vadovė visoje gamykloje.
„Todėl prisiimdama atsakomybę ar kandidatuodama į vadovės poziciją niekada nesvarsčiau, į kokias lyčių taisykles turiu tilpti. Man visada svarbiausia buvo, ką galiu duoti organizacijai savo žiniomis, patirtimi ir sprendimais“, – pasakoja prof. dr. E. Gimžauskienė.
Svarbus platesnio požiūrio ugdymas
KTU Alumnų centro vadovė ir Informatikos fakulteto (KTU IF) Bendradarbiavimo vystymo projektų vadovė bei studijų programos „Verslo administravimas KTU MBA“ studentė Vida Drąsutė pritaria, kad asmeninių savybių ugdymas padeda lyderiui (-ei) matyti ne tik ten, kur dabar yra komanda, o ir ten, kur dar niekas nedrįso pažvelgti.
„Nuolatinis tobulėjimas, ypač siekiant aukštesnių pozicijų darbe, yra būtinas. Norint tapti lyderiu (-e), neužtenka vien noro – reikia veikti, augti, prisiimti atsakomybę ir mokytis. Nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris – vadovavimas visų pirma yra apie žmogų, jo vertybes ir gebėjimą įkvėpti kitus“, – teigia V. Drąsutė.
Vienas iš būdų stiprinti lyderystės kompetencijas – nuoseklus mokymasis ir praktinių žinių įgijimas, įskaitant vadovams (-ėms) skirtas studijas, kuriose galima dalintis patirtimi su kitais vadovaujamas pozicijas užimančiais kolegomis. Toks mokymasis padeda plėsti požiūrį, geriau suprasti organizacijų valdymo procesus ir dalytis patirtimi su kitais vadovais. Šios studijos V. Drąsutei tapo galimybe gilinti strateginį mąstymą, suprasti verslo procesus iš arti ir tobulinti savo profesinius įgūdžius.
„Dirbant aukštojoje mokykloje vadovaujamose pareigose, svarbu matyti platesnį paveikslą – kaip universitetas kuria vertę regionuose, kaip jis bendradarbiauja su verslu. Verslo administravimo KTU MBA studijos ugdo platesnį požiūrį į vadovavimą. Čia mokausi ne tik iš profesionalių dėstytojų, verslo atstovų, bet ir grupiokų, ypatingai bendrų projektų vystymo metu“, – apie studijas pasakoja KTU Alumnų centro vadovė.
Prof. dr. E. Gimžauskienės teigimu, studijų metu įgyjamos žinios ir kompetencijos svarbios šiuolaikiniams (-ėms) vadovams (-ėms), nes pokyčiai, inovacijos ir krizės reikalauja įtraukiančio, empatiško ir komandinio požiūrio į vadovavimą – tokio, kurį dažnai įkūnija moterys.
