Kasdien naudojame daugybę daiktų net nesusimąstydami, kiek nešvarumų ir bakterijų jie gali savyje kaupti. Nors atrodo, kad laikomės švaros ir higienos, dažnai pamirštame, jog kai kurie paviršiai ir daiktai tampa tikrais mikrobų židiniais.
Dauguma šių bakterijų mums nekenkia, bet kai kuriomis aplinkybėmis jos gali sukelti įvairias infekcijas. Todėl svarbu žinoti, kur slypi pavojai, ir kaip kasdienėmis priemonėmis juos sumažinti. Apsilankymas prekybos centre dažnai prasideda nuo vežimėlio pasiėmimo, tačiau rankena, kurią paimame, gali būti stipriai užteršta.
Per dieną ją paliečia daugybė žmonių, o tai reiškia, kad susikaupia įvairių bakterijų. Dažnas kontaktas su burna, veidu ar maisto produktais po tokio prisilietimo padidina užsikrėtimo tikimybę. Norint sumažinti riziką, verta turėti su savimi dezinfekcinę servetėlę ir ją naudoti prieš pradedant apsipirkimą.
Nors jos skirtos valymui, virtuvinės kempinės dažnai tampa tikra bakterijų veisykla. Jos ilgai išlieka drėgnos, dažnai kontaktuoja su maisto likučiais, riebalais ir nešvarumais. Net ir išskalbus, jų struktūroje gali likti mikrobų, kurie dauginasi labai greitai. Rekomenduojama kempines keisti bent kas dvi savaites, o tarp jų, tai dezinfekuoti naudojant verdantį vandenį, actą arba mikrobangų krosnelę.
Pjaustymo lentelės ir virtuviniai rankšluosčiai
Pjaustymo lentelės, ypač plastikinės, per laiką įgauna daug įpjovimų nuo peilio. Šiose griovelėse lieka maisto likučių, kuriuose gali veistis bakterijos. Jei lentelės tinkamai nenuplaunamos, bakterijos gali patekti ant šviežio maisto. Geriausia naudoti atskiras lenteles mėsai ir daržovėms, o nudilusias ar stipriai subraižytas lenteles tiesiog pakeisti naujomis.
Rankšluosčiai, skirti rankoms ir paviršiams sausinti, neretai tampa nematomais bakterijų nešiotojais. Jie nuolat drėksta, o šilta virtuvės aplinka leidžia mikrobams greitai daugintis.
Dažnai tie patys rankšluosčiai naudojami kelioms užduotims, todėl užkratas plinta dar lengviau. Siekiant saugumo, reikėtų naudoti skirtingus audinius skirtingiems tikslams ir skalbti juos ne rečiau kaip kas kelias dienas.
Išmanieji telefonai ir dantų šepetėliai šalia klozeto
Telefonas dažnai būna mūsų rankose visą dieną, tai nuo ryto iki vakaro. Mes jį nešiojamės į darbą, į parduotuvę, net į tualetą. Dažnas lietimas nešvariomis rankomis sukuria sąlygas bakterijoms išlikti ant paviršiaus ilgą laiką.
Kad telefonas netaptų sveikatos rizikos šaltiniu, reikėtų jį reguliariai valyti švelniu muilu ir drėgna mikropluošto šluoste, o taip pat plauti rankas po jo naudojimo. Nors tai gali pasirodyti neįtikėtina, nuleidžiant klozeto vandenį ore pasklinda mikroskopiniai lašeliai, kurie gali nusėsti ant netoliese esančių dantų šepetėlių.
Taip bakterijos patenka ant šepetėlio šerelių, o vėliau į mūsų burną. Geriausia šepetėlį laikyti toliau nuo klozeto, naudoti apsauginį dėklą ar laikiklį ir keisti jį kas tris mėnesius.
Vonios kilimėliai ir augintinių žaislai bei rankšluosčiai
Po maudynių ant kilimėlio patenka daug drėgmės. Jei jis lieka drėgnas ir nespėja išdžiūti, jame pradeda veistis bakterijos ir grybeliai. Ypač jei kilimėlis dažnai paliekamas ant grindų vonios kambaryje be galimybės išdžiūti. Todėl patariama kilimėlį pakabinti po kiekvieno naudojimo ir skalbti bent kartą per savaitę.
Naminių gyvūnų daiktai dažnai būna drėgni, padengti seilėmis ar purvu. Tokios sąlygos idealiai tinka bakterijoms. Žaislus ir rankšluosčius reikėtų skalbti karštame vandenyje ir reguliariai tikrinti jų būklę. Jei jie prarado formą, įtrūkę ar nebešvarūs, juos reikėtų keisti naujais.
Nagų priežiūros įrankiai ir oro uostų dėžės bei viešbučių pulteliai
Jei grožio procedūros atliekamos namuose ar salonuose, svarbu pasirūpinti priemonių švara. Dildės, žnyplutės ir kiti įrankiai gali būti infekcijų šaltinis, jei po naudojimo nėra dezinfekuojami. Jei lankotės salone, nebijokite paklausti, kaip sterilizuojami jų įrankiai, arba atsineškite savo.
Viešose vietose esantys daiktai, kuriuos liečia šimtai žmonių, dažnai nėra valomi taip dažnai, kaip reikėtų. Tai ypač pasakytina apie oro uostų dėžes ar viešbučių pultelius. Prisilietus prie tokių paviršių verta nedelsiant nusiplauti rankas arba naudoti dezinfekcinį skystį.
Nors visų bakterijų išvengti neįmanoma, sąmoningas dėmesys švarai gali reikšmingai sumažinti riziką. Paprasti įpročiai, tokie kaip dažnas rankų plovimas, reguliari daiktų dezinfekcija ir tinkama jų laikymo vieta, padeda apsaugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius. Kiekvienas gali imtis atsakomybės už savo aplinką ir padaryti ją švaresne bei saugesne.
