Daugelis žmonių, siekdami maitintis sveikiau, renkasi produktus, kurie reklamuojami kaip „lengvi“, „dietiniai“ ar „sveiki“. Vis dėlto ne visada tai, kas pateikiama kaip naudinga, iš tiesų palankiai veikia organizmą. Šiuolaikinė maisto pramonė geba itin įtikinamai formuoti mūsų nuomonę apie produktus, todėl dažnai pasikliaujame užrašais ant pakuotės, o ne realia sudėtimi, perdirbimo lygiu ar ilgalaikiu poveikiu sveikatai.
Svarbu suprasti, kad net ir populiarūs, kasdien vartojami produktai gali prisidėti prie lėtinių uždegimų, širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų ar žarnyno problemų.
Dažniausiai žala kaupiasi pamažu, todėl ilgą laiką net nesusimąstome, kad tam tikri, iš pirmo žvilgsnio nekalti pasirinkimai skatina nuovargį, svorio augimą ar bendrą savijautos prastėjimą.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne pačiame produkte, o jo perdirbimo lygyje. Stipriai perdirbtas maistas dažnai turi daug konservantų, skonio stipriklių, stabilizatorių, paslėpto cukraus, krakmolo, perteklinio druskos kiekio ir prastos kokybės riebalų.
Visa tai ilgainiui gali skatinti uždegiminius procesus organizme, trikdyti hormonų pusiausvyrą, bloginti širdies, kraujagyslių ir žarnyno veiklą. Todėl kasdieniai pasirinkimai parduotuvėje tiesiogiai veikia mūsų sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.
Vienas dažniausių pavyzdžių – pramoniniu būdu gaminamas margarinas. Ilgus metus jis buvo pristatomas kaip sveikesnė alternatyva sviestui, tačiau šiandien žinoma, kad jame esantys transriebalai didina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, mažina „gerąjį“ cholesterolį, skatina uždegimus ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Net ir sumažinus transriebalų kiekį, margarinas dažnai išlieka stipriai perdirbtas produktas, kuriame gausu emulsiklių ir kitų priedų. Kasdienėje mityboje saugiau rinktis natūralesnius riebalų šaltinius – nedideliais kiekiais vartojamą sviestą, alyvuogių aliejų, riešutus, sėklas ar avokadus.
Kitas dažnai klaidinančiai vertinamas produktas – jogurtai su priedais. Vaisių ar uogų skonio jogurtai neretai pateikiami kaip sveikas užkandis, tačiau daugeliu atvejų jie labiau primena desertą. Juose dažnai slepiasi didelis pridėtinio cukraus kiekis, taip pat naudojami aromatizatoriai, dažikliai ir tirštikliai. Reguliarus tokių jogurtų vartojimas gali sukelti staigius cukraus kiekio svyravimus kraujyje, trikdyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir palaikyti lėtinius uždegiminius procesus. Sveikesnė alternatyva – natūralus jogurtas be priedų, kurį galima pagardinti šviežiais vaisiais, uogomis, riešutais ar nedideliu kiekiu medaus.
Dar vienas dažnai klaidingai laikomas „lengvu“ pasirinkimu – kalakutienos gaminiai, tokie kaip virtos dešros ar pjaustytos riekelės sumuštiniams. Nors pati kalakutiena yra liesa mėsa, perdirbtuose gaminiuose dažnai būna tik nedidelė tikros mėsos dalis. Juose gausu druskos, krakmolo, cukraus, konservantų ir nitritų, kurie gerina skonį bei prailgina galiojimo laiką. Ilgalaikis perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, didesniu krūviu inkstams ir didesne lėtinių ligų rizika. Norint gauti tikrą naudą, geriau rinktis šviežią kalakutieną ir ją ruošti namuose, taip kontroliuojant druskos ir riebalų kiekį.
Norint priimti iš tiesų sveikesnius sprendimus, verta mažiau pasitikėti reklaminiais teiginiais ir daugiau dėmesio skirti produkto sudėčiai. Kuo trumpesnis ingredientų sąrašas ir kuo mažiau neaiškių cheminių pavadinimų, tuo didesnė tikimybė, kad produktas bus palankesnis sveikatai. Geriausia, kai mitybos pagrindą sudaro kuo mažiau perdirbtas maistas: daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, ankštiniai, natūralūs baltymų šaltiniai ir kokybiški riebalai.
