Kasdienėje buityje, ilgai negalvodami, į šiukšliadėžę išmetame įvairias virtuvės atliekas ir dažnai net neįtariame, kad jos gali tapti puikiu trąšų šaltiniu daržui. Pavasarį šias „atliekas“ nesunku paversti apčiuopiama nauda augalams: stipresnėmis šaknimis, vešlesne žaluma ir gausesniu derliumi.
Net jei gyvenate bute ir neturite komposto krūvos, tai dar nereiškia, kad visa organika privalo keliauti į konteinerį. Daugelį virtuvės likučių galima paprastai paruošti, tinkamai išdžiovinti ir išsaugoti iki pavasario.
Daržovių lupenos – į duobutes, o ne į šiukšliadėžę
Bulvių, morkų, agurkų ir kitų daržovių lupenos yra vertinga organinė medžiaga, kurią daugelis be gailesčio išmeta. Vis dėlto jas nesudėtinga išsaugoti ir pavasarį panaudoti darže.
Kad lupenos bute nepradėtų gesti ir neskleistų nemalonaus kvapo, jas būtina išdžiovinti. Išskleiskite plonu sluoksniu ant popierinių rankšluosčių ar laikraščio gerai vėdinamoje vietoje. Kai lupenos visiškai išdžius ir taps trapios, sudėkite jas į popierinį arba medžiaginį maišelį.
Maišelio neužverkite sandariai – turi cirkuliuoti oras, kad lupenos neapipelėtų. Pavasarį sausas lupenas galima berti tiesiai į duobutes sodinant daigus ar sėjant sėklas. Jos pamažu ir švelniai praturtins dirvą augalams naudingomis medžiagomis.
Arbatos ir kavos tirščiai – papildomas maistas dirvai
Arbatos ir kavos tirščiai taip pat dažnai keliauja tiesiai į šiukšles, nors gali puikiai praturtinti dirvožemį. Kavos tirščiuose yra azoto, magnio ir kalio – medžiagų, kurios augalams ypač svarbios.
Svarbu: tiek arbatžoles, tiek kavos tirščius prieš laikant būtina gerai išdžiovinti, kitaip jie ims pelyti. Plonai paskleiskite juos ant popieriaus, leiskite visiškai išdžiūti ir tik tuomet suberkite į maišelį ar dėžutę.
Kavos tirščius ypač naudinga maišyti su žeme, kur bus sodinamos morkos, ridikėliai ar pomidorai. Jie purena dirvą, šiek tiek ją parūgština, o toks dirvožemis daugeliui kultūrų yra palankesnis.
Įmaišius į dirvą sausų arbatos tirščių, paviršius ne taip greitai sukietėja ir rečiau pasidengia pluta. Arbata taip pat padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, o tai itin svarbu sausringu laikotarpiu.
Bulvių lukštai – natūrali apsauga nuo kenkėjų
Bulvių lukštai – dar viena vertinga „atlieka“, kuri turėtų keliauti ne į šiukšlių kibirą, o į daržą. Jie gali veikti kaip natūrali apsauginė priemonė ir atbaidyti dalį kenkėjų.
Sausus bulvių lukštus galima berti tiesiai į duobutes sodinant daržoves. Taip ne tik papildysite dirvą naudingomis medžiagomis, bet ir padėsite apsaugoti šaknis nuo kai kurių dirvožemyje gyvenančių kenkėjų.
Iš bulvių lukštų verta ruošti ir užpilus laistymui. Tokie antpilai augalams tampa lengvu maitinamuoju preparatu, o daugelis vabzdžių tokio kvapo nemėgsta ir stengiasi jo vengti.
Naudodami šias paprastas virtuvės atliekas, ne tik sumažinsite šiukšlių kiekį, bet ir suteiksite daržui natūralių, augalams draugiškų trąšų. Ilgainiui tai atsiperka sveikesniais augalais ir geresniu derliumi.

