Nuo mokyklos laikų artimus ryšius išlaikiusios kelios draugų šeimos ne tik sukūrė stiprius ūkius, bet ir drauge pradėjo verslą, kuris pamažu skinasi kelią į pasaulio rinkas.
Šakių ir Vilkaviškio rajonų ūkininkai Balevičiai, Matijošaičiai ir Čižauskai – trys pavardės, slypinčios už vis labiau Lietuvoje ir už jos ribų žinomo prekės ženklo „Jorus“. Jį valdo šių žemdirbių įkurta bendrovė UAB „Naturus“. Įmonė iš moliūgų ir pluoštinių kanapių gamina pačią įvairiausią produkciją.
Prieš penkerius metus veiklą pradėjusi įmonė augo lėtai, bet nuosekliai. 2024 m. įmonių grupės apyvarta pasiekė apie 7 mln. eurų, o šiemet tikimasi ją padidinti iki 10 mln. eurų. Akivaizdu, kad tai – dar ne riba.
Viskas prasidėjo dar iki COVID-19 pandemijos. Būtent tuo metu, ieškodami alternatyvų tradicinėms žemės ūkio kultūroms, minėti ūkininkai ėmė auginti pluoštines kanapes.
„Žemdirbystės šaknys slypi mano vyro Povilo šeimoje. Jis ūkininkauti pradėjo 2007-aisiais, o kai sukūrėme šeimą, ir aš panorau turėti savo šaką. Ėmiau ūkininkauti galvodama, kad iš ūkio reikia sukurti kažką daugiau. Su kviečiais ar cukriniais runkeliais daug nenuveiksi, o štai pluoštinių kanapių ir moliūgų galimybės – beveik neribotos. Galima sakyti, dėl šių priežasčių viskas ir prasidėjo“, – pasakoja viena iš „Jorus“ prekės ženklo įkūrėjų Irma Balevičienė.
Ji prisimena, kad pirmieji metai buvo labai sunkūs. 6 ha ploto moliūgų lauką Suvalkijos ūkininkai turėjo nuimti rankomis, o blogiausia, kad produkciją supirkti turėjusi įmonė galiausiai atsisakė tai daryti. Dėl to Irmai su vyru teko skubiai ieškoti rinkų, kuriose būtų galima realizuoti ką tik nuimtą derlių.
„Buvo labai daug darbo ir mažai naudos, tačiau rankos tikrai nenusviro. Ta tuo metu nemaloni situacija gal net padėjo perprasti tam tikras verslo subtilybes“, – svarsto pašnekovė.
Panaši istorija ir Žemės ūkio rūmų Kanapių augintojų ir inovatorių asociacijos nario Juozo Matijošaičio. Nuo 2008-ųjų ūkininkaujantis vyras ilgą laiką augino tradicines kultūras – kviečius, rapsus, pupas, cukrinius runkelius. Tačiau, pamatęs, kad Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal pajamas, gaunamas iš vieno hektaro, jis suprato, jog reikia ieškoti alternatyvų. Apie 2017 m. jis ėmė auginti pluoštines kanapes, o po poros metų – ir moliūgus.
„Šios kultūros padeda gerinti sėjomainą, praturtina dirvožemį, leidžia sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą. Daugelis jų jau seniai nėra tokie veiksmingi, nes augalai prie jų greitai prisitaiko. Vis dėlto su gera sėjomaina šių problemų galima išvengti“, – pabrėžia J. Matijošaitis.
Pasak jo, dar vienas svarbus argumentas, kodėl verta auginti pluoštines kanapes ir moliūgus, – didesnis ūkinės veiklos saugumas. Ūkiai, kurie apsiriboja vos 2–3 kultūromis, labiau rizikuoja prarasti dalį pelno nei tie, kurie turi daugiau alternatyvų.
„Pripažinsiu, mane vilioja ir smalsumas. Auginti pluoštines kanapes ir moliūgus man kur kas įdomiau nei tik cukrinius runkelius, javus ar rapsus. Būna ir sunkesnių, ir lengvesnių metų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje alternatyvios kultūros išties pasiteisina“, – sako Šakių rajono ūkininkas.
Sudėtingi metai entuziazmo nesumažino
Šie metai pluoštinių kanapių augintojams buvo visai neblogi, nors moliūgų laukuose netrūko iššūkių. Moliūgams labiausiai pakenkė vėsi vasara ir drėgnas ruduo. Nepaisant to, visas derlius jau seniai sukrautas aruoduose.
„Visada galima sugalvoti šimtus priežasčių, kodėl neverta auginti vienos ar kitos kultūros, tačiau truputį pasistengus galima gauti neįtikėtiną naudą. Pavyzdžiui, pluoštinių kanapių sėja ir auginimas tikrai nėra sudėtingi, tačiau iki šiol nėra iki galo pritaikytos technikos jų derliaus nuėmimui. Kartais stringa ir realizacija. Todėl reikia visose šalyse ieškoti galimų partnerių. Norint sulaukti naudos, reikia sunkiai dirbti, bet tai tikrai verta pastangų. Skatiname visus ūkininkus sekti mūsų pavyzdžiu ir auginti tiek kanapes, tiek moliūgus“, – pabrėžia I. Balevičienė.
Būtent šių kultūrų auginimas tiek jai, tiek jos bičiuliams pamėtėjo verslo idėją. 2019 m., artėjant Kalėdoms, ūkininkai ėmė svarstyti, kaip pradžiuginti savo draugus ir partnerius. Labiausiai norėjosi nustebinti juos pačių ūkiuose užauginta produkcija. Taip kilo mintis iš pluoštinių kanapių išspausti aliejų ir būtent jį dovanoti šventėms.
„Netrukus sulaukėme daug gražių atsiliepimų, ir tai paskatino kurti daugiau produktų. Taip 2020 m. atsirado „Jorus“ prekės ženklas. Pavadinimą sugalvojo mūsų kolegė ir mano bendrapavardė Ieva Balevičienė. Žodis „Jorus“ reiškia šviesiai žalią spalvą. Iš karto jis mums ėmė sietis su žaliais laukais, pavasariu, pievomis, todėl dėl pavadinimo ilgai nediskutavome“, – prisimena pašnekovė.
Pirmieji veiklos metai nebuvo lengvi – pasaulį tuo metu kaustė karantinas. Buvo draudžiami renginiai, degustacijos, todėl populiarinant naują prekės ženklą netrūko kliūčių. Ūkininkai buvo priversti investuoti daug asmeninių lėšų, o apie realią grąžą tuo metu buvo galima tik pasvajoti. 2021 m. UAB „Naturus“ pajamos siekė vos apie 30 tūkst. eurų. Vis dėlto tai nė kiek nesumažino žemdirbių ryžto tęsti pradėtą veiklą.
Augantis asortimentas ir naujos rinkos
Iš alternatyvių kultūrų paieškų gimusi įmonė šiandien klientams siūlo kur kas daugiau nei tik pluoštinių kanapių ar moliūgų aliejų. Asortimentą sudaro platus produktų spektras – nuo sėklų ir pašarų iki desertų, užtepėlių, arbatų ir įvairių pagardų. Ypač didelio populiarumo sulaukia šokoladu aplietos moliūgų sėklos.
Ne vienas iš šių gaminių jau buvo pripažintas Lietuvos metų gaminiu ar įvertintas aukso medaliu parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“. Tokie apdovanojimai įmonei yra ir reikšmingas pripažinimas, ir paskata judėti pirmyn.
Suvalkijos ūkininkų valdoma įmonė nesiruošia sustoti. Praėjusiais metais įsigijus konkuruojančią bendrovę UAB „Bioproduktas“, valdančią „Hempus“ prekių ženklą, suformuota visa įmonių grupė. Joje šiuo metu dirba apie 30 darbuotojų. Tikėtina, kad ateityje jų daugės, nes vis dažniau svarstoma apie plėtrą ir naujų patalpų Šakių rajone, Baltrušių kaime, statybas.
Didžioji dalis įmonės produkcijos realizuojama užsienyje – Rumunijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Suvalkijoje užaugintų ir pagamintų produktų galima įsigyti ir pasaulinėje elektroninėje prekyboje.
„Nuolat ieškome naujų rinkų. Pluoštinių kanapių reikalais neseniai lankiausi JAV, o kolegė – Japonijoje. Mane labai džiugina tai, kad ši kultūra mūsų neriboja vien Lietuvos ar Europos Sąjungos rinka, o leidžia išplaukti į dar didesnius vandenis“, – teigia J. Matijošaitis.
Pluoštinių kanapių nauda – nuo dirvos iki klimato
Bendrai verslą sukūrusios ūkininkų šeimos šiuo metu, be kitų kultūrų, augina po maždaug 700 ha tiek moliūgų, tiek pluoštinių kanapių. J. Matijošaitis prisipažįsta bent kol kas moliūgų plotų didinti neketinantis, nes tam reikėtų daugiau investicijų, tačiau pluoštinių kanapių pasėlius plėsti svarsto rimtai.
Jo kolegė I. Balevičienė neslepia, kad ūkininkų valdoma įmonių grupė siekia tapti viena lyderių tiek pluoštinių kanapių, tiek moliūgų srityse. Sunkiausia, pasak jos, šiuo metu – įveikti pluoštinėms kanapėms taikomus įvairius ribojimus. Vis dar daug žmonių, tarp jų ir politikų, pluoštinę kanapę klaidingai sieja su marihuana, nors tai – skirtingi augalai.
Lietuvoje iki šiol galioja nemažai su šia kultūra susijusių draudimų. 2013 m. Lietuva buvo paskutinė ES valstybė, leidusi apskritai auginti kanapes. Tuomet buvo leista naudoti visą augalą, tačiau vėliau uždrausta naudoti žiedynus, paliekant teisę panaudoti tik sėklas ir stiebus. Laikui bėgant atsirado ir kitų, ne visuomet logiškų reikalavimų. Šiuo metu šalyje iš kanapių kanabinoidų galima gaminti tik kosmetikos priemones, nors kitose šalyse jie jau seniai naudojami ir medicinoje.
„Mes, kaip kanapių augintojai, kasmet sulaukiame daugybės papildomų patikrinimų. O kur dar su verslu, maisto gamyba ar ūkininkavimu susijusios patikros? Jei bent savaitę neturime nė vieno „svečio“, atvykusio mus tikrinti, tokia savaitė atrodo neįprasta. Visa tai labai išbalansuoja ir apsunkina tiesioginį įsitraukimą į darbus. Tikiuosi, kad ateityje požiūris į pluoštines kanapes pasikeis. Esame net vienai didžiajai interneto platformai turėję įrodinėti, jog pardavinėjame ne narkotikus, o teisėtus produktus“, – pasakoja I. Balevičienė.
Pasak jos, kuo anksčiau tiek politikai, tiek žemdirbiai supras pluoštinių kanapių naudą, tuo geriau bus visiems. Iš tiesų tai – bene vienintelis augalas, kurio panaudojamos visos dalys. Iš sėklų gaminami maisto produktai, iš lapelių ir žiedų – biomasė, stiebai panaudojami tekstilės ar statybos sektoriuose.
Be to, kanapė – sveikas ir dirvožemį gydantis augalas. Jos šaknys labai ilgos, todėl iš gilesnių dirvos sluoksnių į paviršių iškelia maistingąsias medžiagas. Kanapių auginime nenaudojami pesticidai, o trąšų poreikis šiems augalams yra minimalus.
Pluoštinės kanapės padeda atkurti dirvos gyvybingumą: įrodyta, kad po kanapių kitų kultūrų derlius padidėja 10–20 proc. Be to, vienas hektaras kanapių per sezoną sugeria iki 22 tonų anglies dvideginio – gerokai daugiau nei tokio pat ploto miškas. I. Balevičienė šypsodamasi pastebi, kad dėl didžiulių šios kultūros plotų aplink Baltrušių kaimą, kuriame įsikūrę ūkininkų laukai, oras atrodo gerokai grynesnis.
„Patarčiau visiems žemdirbiams eiti mūsų pramintu keliu. Jis nėra lengvas, tačiau labai įdomus. Neabejoju, kad žemės ūkio ateitis priklauso nišinėms, o ne tradicinėms kultūroms“, – įsitikinęs J. Matijošaitis.
