Dar prieš oficialų „iPhone 13“ debiutą kilo daug abejonių dėl naujojo produkto sėkmės bei kompanijos sugebėjimo patenkinti paklausą, tačiau „Apple“ demonstravo stiprų pasitikėjimą savimi. Įmonė iš tiekėjų užsakė net 90 mln. įrenginių, kurie turėjo būti pagaminti iki metų galo, tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, puslaidininkių elementų trūkumas bei besitęsianti pandemija pakišo tam koją.
„Bloomberg“, remdamasi tiekimo grandinės šaltiniais teigia, jog „Apple“ savo pirminio plano neįgyvendins ir bendras užsakytų prietaisų kiekis bus net 10 mln. mažesnis nei iš pradžių planuota – šiemet viso bus pagaminta apie 80 mln. „iPhone 13“ serijos telefonų. Kompanija apie pakitusius planus jau yra informavusi savo tiekėjus.
Gamybos kiekio pokyčiams įtaką daro ir kritusi šių išmaniųjų telefonų paklausa – vartotojai yra nusivylę ilgu laukimo laiku ir įrenginių pasiekiamumu parduotuvėse. Tai reiškia, kad norint įsigyti „iPhone 13“ ne tik tenka laukti kelias savaites kol užsakytas įrenginys pasieks parduotuvę, bet ir ne visi prekybos tinklai suteikia galimybę išbandyti visus šiai serijai priklausančius telefonų modelius.
Kai kurie vartotojai dėl ilgo laukimo laiko nusprendė tiesiog palaukti „iPhone 14“, su kuriuo turėtų atkeliauti ir daugiau naujovių. Prastus pardavimus palydi ir būsimos naujos koronaviruso atmainos baimė.
Ryškėja „iPhone“ saugumo spragos
Nuo pat „iPhone“ debiuto ir skaitmeninės eros įsibėgėjimo šie įrenginiai buvo žinomi dėl geresnių privatumo savybių lyginant su „Android“ įrenginiais. „Apple“ ne kartą naudojo tai marketingo tikslais, tačiau naujausiais duomenimis tai yra ne daug daugiau, nei tik stereotipas. Galbūt kompanija skyrė per daug dėmesio privatumo naudojimui reklamai, kad pamiršo iš tikro skirti dėmesio savo saugos sistemoms, mat jų silpnumą išryškino ne konkurentai ar įsilaužėliai, o teismo nutarimas. Teisėjo teigimu slaptažodžiai, biometriniai duomenys ir pažangi veido atpažinimo sistema nėra pakankamos saugumo priemonės.
Istorija prasidėjo San Paulo mieste, Brazilijoje, šių metų birželio trečiąją, kuomet iš naudotojo buvo pavogtas „iPhone 12“. Po vagystės plėšikas sugebėjo pakeisti įrenginio slaptažodį, išjungti „Find My“ funkciją bei gauti prieigą prie asmeninių duomenų. To pakako, kad sukčius galėtų atlikti pavedimus aukos vardu, žinoma iš nukentėjusiojo asmens banko sąskaitos.
Ir tai nėra vienintelis toks atvejis – Brazilijoje ne kartą buvo pavogti „iPhone“ išmanieji telefonai su tikslu įsilaužti į banko sąskaitas bei pavogti asmenines santaupas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog vagys ne tik „nulaužia“ pačius telefonus, bet ir sėkmingai įsilaužia į banko aplikacijas – galbūt visos kaltės negalima suversti tik išmaniųjų telefonų gamintojai?
