Mokslininkai visame pasaulyje nuolat ieško atsakymo į klausimą, kaip atsirado gyvybė. Naujasis atradimas suteikė dar vieną užuominą į šią paslaptį. Pirmą kartą pavyko aptikti molekules, kurios gali tapti cukrų ir aminorūgščių pirmtakais, diske iš dujų ir dulkių, besisukančiame aplink ką tik gimusią žvaigždę.
Šis atradimas leidžia pažvelgti į gyvybės ištakas ne tik iki planetų, bet ir dar iki žvaigždžių susiformavimo. Žvaigždės bei jų planetos gimsta tankiuose molekulinių dujų ir dulkių debesyse, kurie dreifuoja po galaktikas. Kai tam tikra dujų sankaupa tampa pakankamai tanki, ji sugriūva dėl savo gravitacijos, sudarydama besisukančią masę.
Naujai gimusiai žvaigždei augant, iš debesies į ją vis dar krenta medžiaga, o aplinkui besisukančios dulkės išsidėsto disko forma. Šis diskas maitina žvaigždę ir vėliau tampa pagrindu, iš kurio formuojasi būsimos planetos. Vėliau dalį medžiagos išsklaido žvaigždės spinduliuotė ir vėjai, o iš likusios susidaro planetos bei kiti dangaus kūnai. Iš tiesų žmonija ir visa Žemės gyvybė yra tarsi likutis po žvaigždžių formavimosi.
Iššūkiai molekulių išlikimui
Manoma, kad sudėtingoms biomolekulėms išlikti šiame ankstyvame etape yra labai sunku. Jaunos žvaigždės spinduliuoja didžiules energijos bangas, kurios kartu su intensyviais žybsniais gali sunaikinti jautrias chemines jungtis. Ilgą laiką buvo manoma, kad biomolekulės, galinčios virsti gyvybės statybinėmis medžiagomis, gali susiformuoti tik po to, kai žvaigždė nurimsta. Tačiau naujieji tyrimai rodo, kad šie junginiai gali egzistuoti jau protoplanetiniuose diskuose, išlikę iš ankstesnių debesies formavimosi etapų
Vienas įdomiausių objektų, kuris padėjo atskleisti šią paslaptį, yra dar tik besiformuojanti protžvaigždė V883 Orionis, esanti maždaug už 1350 šviesmečių. Pasitelkdami Atakamos didžiąją milimetrinių ir submilimetrinių bangų antenų sistemą Čilėje, mokslininkai ištyrė šio objekto spinduliuotę ir aptiko įrodymų, jog diske yra bent septyniolika sudėtingų organinių molekulių. Tarp jų yra etilenglikolis, kuris gali būti sudėtingesnių junginių pagrindas, bei glikolonitrilas, laikomas aminorūgščių glisino ir alanino, o taip pat nukleobazės adenino pirmtaku
Molekulių kilmė
Tyrėjų teigimu, šios molekulės greičiausiai susiformavo itin šaltomis sąlygomis. Molekulinio debesies ledo grūdeliai sukaupė šiuos junginius, o vėliau, žvaigždei kaistant, ledas sublimavo, išlaisvindamas molekules į diską. Ten jos galėjo būti aptiktos teleskopais. Tai užpildo svarbią spragą tarp priešžvaigždinės chemijos ir planetinių sistemų vystymosi, parodydama, kad sudėtingi junginiai gali būti perduodami tiesiai iš molekulinių debesų į naujai gimstančias sistemas
Vis dėlto aptiktas signalas buvo silpnas, todėl norint patvirtinti rezultatus reikės aukštesnės raiškos stebėjimų ilgesnėmis bangomis. Tokie tyrimai padėtų ne tik patvirtinti jau atrastas molekules, bet ir aptikti naujas, ypač tas, kurios turi azoto atomų. Mokslininkai pastebi, kad azoto turinčių junginių duomenyse buvo neįprastai mažai, todėl ateities tyrimai bus nukreipti ir į kitus elektromagnetinio spektro ruožus. Tikėtina, kad tokiu būdu pavyks aptikti dar sudėtingesnių junginių, kurie priartins prie atsakymo, kaip galėjo susiformuoti pirmosios gyvybės grandys
Atradimo reikšmė
Šis atradimas rodo tiesią liniją tarp molekulinių debesų, protoplanetinių diskų ir visiškai išsivysčiusių planetinių sistemų. Kitaip tariant, cheminė evoliucija prasideda gerokai anksčiau, nei susiformuoja pačios planetos. Tai suteikia naujų vilčių, kad gyvybė gali atsirasti daugelyje pasaulių, nes statybinės jos medžiagos yra kur kas labiau paplitusios, nei manyta anksčiau. Kaip teigia mokslininkai, kiekviena nauja molekulė, aptikta kosmose, yra dar vienas žingsnis į paslapties, kaip gimė gyvybė, atskleidimą
V883 Orionis stebėjimai parodė, kad gyvybei svarbūs junginiai gali egzistuoti net ir itin ankstyvose žvaigždžių formavimosi stadijose. Tai patvirtina, kad sudėtingos cheminės reakcijos vyksta jau tada, kai dar tik gimsta žvaigždė, ir šie procesai gali būti gyvybės atsiradimo pagrindas. Nors dar reikia daug papildomų tyrimų, akivaizdu, jog kosmosas yra kupinas galimybių, o mūsų pačių egzistencija tik patvirtina, kad esame tiesioginė šių kosminių procesų pasekmė
