Astronomai užfiksavo visišką nuo Saulės matomo paviršiaus išnykimą didžiausio Saulės dėmių darinio, susiformavusio 2025 metais. Saulės astronomijos laboratorijos mokslininkų teigimu, iš milžiniško aktyvių regionų komplekso, pažymėto indeksais 4294–4298 ir stebėto pastaruosius du mėnesius, nebeliko nė pėdsako – šioje zonoje virš horizonto iškilusi žvaigždė pasirodė visiškai „švari“.
Ypatingą dėmesį šis kompleksas patraukė gruodį, kai jo aktyvumas buvo susietas su tarpžvaigždinio objekto 3I/ATLAS praskridimu. Gruodžio 10 dieną instituto specialistai netgi paskelbė specialų įspėjimą apie kritinį stebėjimų momentą, kas sukėlė didelę diskusijų bangą ir paskatino daugybę sąmokslo teorijų.
Tuo metu dėmių grupė buvo tarsi „tiesioginėje naikinamojo smūgio linijoje“ kometos atžvilgiu. Tikėtasi, kad milžiniška aktyvaus centro energija suduos galingą smūgį objektui ir galbūt pakeis jo struktūrą. Tačiau, priešingai prognozėms, realus aktyvumas pasirodė stebėtinai menkas.
„Prietaisai užfiksavo tik vieną X1.1 klasės žybsnį, kuris artimas minimaliam aukščiausios klasės lygiui, ir aštuonis vidutinio M lygio žybsnius“, – pažymi tyrėjai.
Šie rodikliai neatitiko nei rekordiško komplekso dydžio, nei apskaičiuotos jame sukauptos energijos. Galiausiai reikšmingo poveikio kometai 3I/ATLAS neįvyko, o scenarijus su griaunamaisiais išmetimais nepasitvirtino.
25-ojo ciklo mįslė
Astrofizikai išnykusį 4294–4298 kompleksą vadina vienu keisčiausių reiškinių dabartiniame Saulės cikle. Lapkričio pabaigoje pasirodžiusi grupė pasižymėjo anomaliosiomis savybėmis. Atskirų jos struktūrų dydis kelis kartus viršijo Žemės skersmenį, o bendra plotas piko metu siekė 2300 vienetų (milijoninę Saulės pusrutulio dalį). Tai vienas didžiausių rodiklių per visą stebėjimų istoriją.
Nors kompleksas buvo milžiniškas, per visą jo egzistavimo laiką jame neužfiksuota reiškinių, galėjusių sukelti rimtus kosminius sutrikimus. Palyginimui, kaimyninis aktyvus regionas 4341, kurio plotas buvo penkis kartus mažesnis, praėjusią savaitę tapo planetinio masto radiacinės audros šaltiniu ir sukėlė galingiausią per pastarąjį dešimtmetį protonų srautą.
Paprastai dėmių skaičiaus mažėjimą lydi žybsniai, tačiau šį kartą procesas vyko „tyliai“. Milžiniška magnetinė energija buvo tiesiog sugerta Saulės vidinių procesų, neišsiverždama į išorę.
