Spausdintuvas, šaldytuvas ar robotas dulkių siurblys – šie kasdieniai buities įrenginiai vis dažniau tampa programišių įsilaužimo į namus taikiniais.
„Telia Safe“ atliktas tyrimas rodo, kad beveik 50 proc. gyventojų per pastaruosius metus patyrė kibernetinį incidentą, bet tik kas trečias nerimauja, kad tai galėtų nutikti per išmanius namų įrenginius. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, atskleidžia, ką galima padaryti, kad virtuvė nevirstų pavojingiausia namų zona.
„Mes visi esame linkę saugoti tai, ką nuolat matome ir laikome rankose – savo telefonus ir kompiuterius. Elgiantis neatsargiai, jos gali būti visai šalia – mūsų namuose. Pavyzdžiui, apleistame ir laiku neatnaujintame maršrutizatoriuje. Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas, spintoje tūnantis ir už akies kasdien nekliūnantis prietaisas, gali virsti „atrakintomis durimis“ programišiui į visą jūsų tinklą, jungiantį išmanius namų įrenginius. Žmonės dažniau rūpinasi telefonų ar kompiuterių apsauga, bet ignoruoja tai, kas tyliai veikia fone“, – pabrėžia D. Povilaitis.
Suomijos kibernetinio saugumo bendrovės „F-Secure“ ataskaita rodo, kad vienas namų ūkis vidutiniškai turi apie 17 prie interneto prijungtų įrenginių – pradedant telefonais ar televizoriais ir baigiant virtuvės technika. Dauguma šių įrenginių, ypač buitiniai, neturi jokių įdiegtų apsaugos priemonių, dažniausiai neatlieka saugumo atnaujinimų ir yra dažnai paliekami su gamykliniais slaptažodžiais. Tai suteikia galimybę programišiams tyliai perimti prieigą, o savininkas apie tai dažniausiai sužino tik po fakto.
Spausdintuvai, maršrutizatoriai, šaldytuvai, žaidimų konsolės, net išmaniosios lempos – visi šie įrenginiai atsiduria vadinamojoje „atvirų durų“ zonoje. Remiantis „Forescout“ ataskaitos duomenimis, vidutinis įrenginio rizikos balas išaugo nuo 6.53 (2024 m.) iki 9.1 (2025 m.), tai reiškia, kad per pastaruosius metus pažeidžiamų arba neatnaujintų įrenginių skaičius augo lygiai trečdaliu – net 33 proc.
Augant rizikoms, žmonės vis dar mano, kad grėsmė slypi tik nutekintuose slaptažodžiuose ar nulaužtose socialinių tinklų paskyrose. „Telia Safe“ tyrimo duomenimis, vos 27 proc. respondentų Lietuvoje nerimauja, kad galėtų netyčia paspausti kenksmingą nuorodą ar atsisiųsti virusą. Dauguma pasitiki „savo galva“ ir tik dalis – realiomis apsaugomis ir techniniais sprendimais.
Kaip apsisaugoti, kad jūsų namų įrenginiai netaptų pavojaus židiniais
Norėdami apsaugoti savo išmaniuosius įrenginius ir asmeninius duomenis, pradėkite nuo maršrutizatoriaus. „Forescout“ ataskaitoje nurodoma, kad namų maršrutizatoriai sudaro daugiau nei pusę visų rizikingiausių įrenginių namuose, nes būtent per juos jūsų išmanūs namai tampa pasiekiami piktavaliams.
„Problema – ne technologijose, o kaip žmonės jas suvokia. Jei maršrutizatorius veikia – jo net neliečia. Jei įrenginys naujas – jis laikomas savaime saugiu. Tačiau būtent šis pasitikėjimas savimi ar įrenginiu yra tai, kuo labiausiai naudojasi sukčiai“, – atkreipia dėmesį „Telia“ saugumo vadovas.
Ne išimtis ir išmanūs šaldytuvai, robotai dulkių siurbliai ar net kavos aparatai. Šiuos įrenginius lengvai galite valdyti savo telefone, tačiau jie sukurti negalvojant apie kibernetinį atsparumą ir retai kada turi saugumo įskiepius. Taip pat jei namuose naudojate prie Wi-Fi prijungtą spausdintuvą, nepamirškite atnaujinti ir jo programinės įrangos.
Penki žingsniai, kuriuos atlikus, jūsų namai taps saugesni:
- Pakeisti visų prijungtų įrenginių gamyklinius slaptažodžius.
- Skirtingiems įrenginiams naudoti skirtingus slaptažodžius
- Įjungti automatinį programinės įrangos atnaujinimą visuose įrenginiuose.
- Naudoti naujesnį maršrutizatorių su saugumo sprendimu, kuris užtikrina apsaugą visame namų tinkle.
- Stebėti, kaip veikia įrenginiai, – sulėtėjęs ar neaiškus veikimas gali būti signalas, kad prietaisas jau užkrėstas.
