Nepaisant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) laikinojo pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus kvietimo, socdemų deleguoti trys nepartiniai ministrai neskuba prisijungti prie šios politinės jėgos. Apžvalgininko Mato Baltrukevičiaus teigimu, jeigu kai kurie jų norės rimtesnės politinės karjeros, vienokius ar kitokius sprendimus priims artėjant rinkimams.
Interviu naujienų portalui „Delfi“ M. Sinkevičius sakė siūlęs visiems partinio bilieto neturintiems ministrams jungtis prie LSDP.
„Bet žinot, čia geriau, kai iš noro, pajautimo ir kai afiliacija pasijaučia iš vidaus, o ne kai kažkaip vos ne priverti, spaudi ir visa kita. Tai Žygimantas Vaičiūnas, Kęstutis Budrys, Marija Jakubauskienė – jie visi laukiami. Jeigu tik apsispręstų, mes juos tikrai priimsim ir veiks mūsų komandai“, – kalbėjo laikinasis LSDP pirmininkas.
Į partiją kol kas nenori
Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė savo planų dėl narystės LSDP plačiau nekomentuoja.
Jos patarėja Irmina Frolova-Milašienė patvirtino, kad ministrė yra gavusi M. Sinkevičiaus kvietimą prisijungti prie socialdemokratų gretų ir yra dėkinga už tai.
„M. Jakubauskienė nėra buvusi jokios partijos nare ir negali įvertinti, ar tai padarytų įtaką pareigų vykdymui“, – pridūrė ministrės patarėja.
Užsienio reikalų ir energetikos ministrai K. Budrys bei Ž. Vaičiūnas yra laikomi prezidento Gitano Nausėdos žmonėmis Vyriausybėje. Pirmasis prieš prisijungdamas prie ministrų kabineto 2024 metų pabaigoje dirbo šalies vadovo vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Į Gintauto Palucko vadovautą Vyriausybę Ž. Vaičiūnas buvo deleguotas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Ministrų kabinetui atsistatydinus, demokratams pasitraukus iš valdančiosios koalicijos, o Energetikos ministerijai pirma perėjus į „aušriečių“ rankas, Ž. Vaičiūno Vyriausybėje turėjo nebelikti. Tačiau G. Nausėdos dėka jis išsaugojo postą.
Energetikos ministro patarėja komunikacijos klausimais Renata Surovec sakė, kad Ž. Vaičiūnas iš LSDP narių pernai sulaukė pasiūlymų prisijungti prie partijos.
Visgi, ar kvietimą priims, neatskleidžia – esą tai asmeninio apsisprendimo klausimas.
K. Budrys vizitų vyksta ne tik į užsienį, bet ir į šalies regionus. Tai – naujas „žanras“ diplomatijos šefo veikloje, nes jo pirmtakai tokių pastovių išvykų į savivaldybes neturėjo. Neoficialiai kalbama, kad galbūt taip taip užsienio reikalų ministras bando ieškoti ir vietos socialdemokratų paramos prieš 2029 metų prezidento rinkimus, kuriuos esą gali dalyvauti.
Ministro patarėja Kristina Belikova patvirtino, kad K. Budrys buvo kviečiamas tapti LSDP nariu.
„Ministras yra dėkingas socialdemokratų politinei bendruomenei už kvietimą prisijungti prie partijos, taip pat už konstruktyvų bendradarbiavimą ir atvirumą diskutuoti bei tartis valstybei svarbiais klausimais. K. Budrys nėra buvęs jokios politinės partijos nariu ir šiuo metu nesvarsto juo tapti. Suprasdamas ryšio su jį delegavusia politine jėga svarbą, ministras aktyviai palaiko kontaktus su socialdemokratų politine bendruomene“, – teigė K. Budrio atstovė.
Kada susisaistyti reikia, o kada – ne
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius sako, kad tai, jog į Vyriausybę socdemai yra delegavę tris nepartinius ministrus, nėra kažkas išskirtinio. Jis priminė, kad dusyk iš eilės partijos į premjerus buvo delegavusios nepartinius: „valstiečiai“ – Saulių Skvernelį, o konservatoriai – Ingridą Šimonytę, kuri Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nare tapo 2022 metų pabaigoje.
Apžvalgininkas pastebėjo, kad Lietuvoje vyrauja kultūra, kai partinis žmogus dažnai savaime yra kažkaip prasčiau vertinamas. Kartu jis pažymėjo, kad nepartiniai nepartiniams nėra lygūs.
„Nes vienu atveju tai yra žmonės, kurie tikrai artimi partijai – ta pati I. Šimonytė pati politinę karjerą kažkada pradėjo kaip nepartinė finansų ministrė ir ilgai tokia buvo. Kiti atvejai tokie, kad nepartiškumas atsiranda panašiai kaip K. Budrio atveju, esame turėję ir ankstesnėse Vyriausybėse, pavyzdžiui, Raimundo Karoblio (krašto apsaugos ministras 2016-2020 metais – ELTA) atvejį, kai ir prezidentūros vaidmuo buvo svarbus, kodėl vienas ar kitas žmogus tapo ministru. Tai iš esmės tos aplinkybės gali būti labai skirtingos ir nėra taip, kad visi tie atvejai, kurių tarsi nemažai, būtų visiškai vienodi“, Eltai komentavo M. Baltrukevičius.
Kaip pastebėjo apžvalgininkas, nepartinių ministrų ar kitas aukštas pareigas einančių asmenų keliai susiklosto skirtingai – nemažai jų anksčiau ar vėliau prisijungia prie kokios nors politinės jėgos. Dabar, VPAI asocijuotojo analitiko teigimu, bus svarbus ir Seimo rinkimų kontekstas.
„Jeigu kažkurie ministrai matys, kad tikrai nori rimtesnės politinės karjeros, tęstinumo, artėjant rinkimams vienokius ar kitokius sprendimus galės priimti“, – sakė M. Baltrukevičius.
Apžvalgininkui susidaro įspūdis, kad K. Budrys pirmiausia sau turbūt dar nėra atsakęs į klausimą dėl tolimesnės politinės karjeros. Kartais jis linksniuojamas kaip galimas kandidatas į prezidentus 2029-aisiais vyksiančiuose rinkimuose, yra užsiminęs, kad neatmeta, jog gali dalyvauti Seimo rinkimuose.
„Tai turbūt galiausiai nuo to pasirinkimo labai daug kas ir priklausys. Jeigu jis visgi nuspręs, kad jo didysis tikslas yra prezidento rinkimai, jam socialdemokratai galėtų būti turbūt labiau problema, o ne galimybė. Siekiant to posto naudingiau išlaikyti atstumą nuo partijos, kuri 2029 metais žmonių akyse bus dar neseniai buvusi valdžioje ir greičiausiai, kaip dažnai nutinka valdžioje esančioms partijoms, pasitraukia nelabai aukšta nata, reitingai būna neypatingi“, – aiškino VPAI asocijuotasis analitikas.
M. Baltrukevičius pastebėjo, kad dėl M. Jakubauskienės socialdemokratai visada bandė kurti atmosferą, jog nors ji ne LSDP narė, realiai visada buvo artima partijai. Todėl šiuo atveju jam sunkiau suprasti, kodėl sveikatos apsaugos ministrė vis dar neturi partinio bilieto.
„Turbūt čia būtent Seimo rinkimų klausimas apspręs, kaip ji matys savo ateitį: ar norės likti politikoje, ar norės grįžti į akademinę veiklą. Jeigu norės dalyvauti politikoje, turbūt su socialdemokratais“, – svarstė apžvalgininkas.
Ž. Vaičiūno situacija, VPAI asocijuotojo analitiko akimis, „slidesnė“ – nors politikoje ne naujokas (energetikos ministru dirbo ir S. Skvernelio Vyriausybėje), visada likdavo nuošalyje.
„Net sunku ir spekuliuoti. Jeigu jis, tarkime, galvotų apie dalyvavimą Seimo rinkimuose, tą darytų su demokratais ar socialdemokratais? Visos aplinkybės jį praktiškai pavertė prezidento pasirinkimu. Čia socialdemokratai tarsi bandė pačioje pradžioje išnaudoti tą istoriją, kad jeigu jau prezidentas spaudžia palikti Ž. Vaičiūną pareigose, tada bent jau iš Ž. Vaičiūno galėtų būti tokia nuolaida, kad jis prisijungia prie partijos. Bet pirminio spaudimo bangą jis atlaikė ir socialdemokratų svertai dabar kitokie. Čia vėlgi klausimas, kiek pats Ž. Vaičiūnas norėtų likti politikoje, suprantant, kad po rinkimų tikėtina, jog socialdemokratai neturės tokio vyraujančio vaidmens ir tikimybė jam likti tame pačiame poste jau būtų gerokai mažesnė“, – pažymėjo M. Baltrukevičius.
„Manau, tiesiog žmonės labiau galvoja apie tai, kad politikoje jie greičiausiai yra užtikrinti iki 2028-ųjų, o paskui galbūt nebus galimybių taikytis į jų ambicijoms tinkamas pareigas. Tada ir neatrodo reikalinga susisaistyti su viena ar kita partija“, – pridūrė apžvalgininkas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
