Antibiotikai nėra pirmosios pagalbos priemonė kelionėse ir tikrai neturėtų būti vartojami „dėl viso pikto“. Vis dar nemažai žmonių vartoja šiuos receptinius vaistus net tada, kai to nereikia – panaudoja likusias tabletes nuo ankstesnio gydymo ar pasiskolina iš artimųjų. Tokia praktika gali ne tik pakenkti sveikatai, bet ir prisidėti prie globalios grėsmės – atsparių bakterijų atsiradimo, dėl kurių net paprastos infekcijos ateityje gali tapti sunkiai gydomos.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė pabrėžia, kad antibiotikai skirti tik bakterinėms infekcijoms gydyti, todėl jų vartojimas sergant gripu, COVID-19 ar kitomis virusinėmis ligomis yra ne tik neveiksmingas, bet ir žalingas.
„Vartojant antibiotikus netinkamai, pavyzdžiui, dėl virusinės infekcijos, gali sutrikti žarnyno mikroflora ir atsirasti įvairių virškinimo sutrikimų: viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas. Tai tik pradžia – ilgesnis antibiotikų vartojimas be reikalo dar labiau išbalansuoja organizmą ir gali sukelti rimtesnių pasekmių“, – aiškina ji.
Pasak vaistininkės, ar pacientai vis dar prašo antibiotikų be recepto, šiandien klausiama vis rečiau.
„Anksčiau antibiotikų žmonės dažnai prašydavo dėl gerklės skausmo ar slogos, tačiau dabar vis daugiau pacientų supranta, kad tai dažniausiai virusinės ligos, kurioms antibiotikai nėra veiksmingi. Kartais nustemba užsieniečiai, įpratę prie laisvesnės vaistų įsigijimo tvarkos – jie klausia, kodėl Lietuvoje antibiotikus galima įsigyti tik su receptu. Tokiais atvejais paaiškiname galimas rizikas ir pasiūlome saugesnes, tinkamesnes alternatyvas“, – pasakoja S. Korbutaitė.
Likę antibiotikai – ne išeitis
Anot vaistininkės, pacientai neretai teiraujasi, ar galima vartoti antibiotikus, likusius nuo ankstesnio gydymo kurso.
„Deja, tai nėra gera praktika. Tai, kas padėjo prieš metus, šiandien gali būti visiškai neveiksminga – bakterijų jautrumas laikui bėgant keičiasi. Pavyzdžiui, E. coli bakterija, dažna šlapimo takų infekcijų sukėlėja, neretai jau būna atspari amoksicilinui, tad šis vaistas paprasčiausiai nepadeda“, – paaiškina S. Korbutaitė.
Be to, likusių tablečių dažnai nepakanka visam gydymo kursui. Neužbaigtas gydymas ne tik nepadeda pasveikti, bet ir skatina atsparumo antibiotikams vystymąsi. Vaistininkė primena, kad skolintis antibiotikų iš kitų žmonių – dar pavojingiau, nes vaisto veiksmingumas priklauso nuo konkretaus ligos sukėlėjo ir žmogaus sveikatos būklės.
„Net ir plataus veikimo spektro antibiotikai negarantuoja, kad jie veiks konkrečią infekciją. Savarankiškai vartojant antibiotikus be aiškios diagnozės, didėja tikimybė, kad infekcija bus gydoma neteisingai, o kai gydymo prireiks iš tiesų, įprasti antibiotikai gali jau nebeveikti“, – įspėja ji.
Pasak vaistininkės, kreiptis į gydytoją reikėtų tuomet, kai simptomai stiprėja: pakyla temperatūra virš 38 °C, atsiranda stiprus skausmas, būklė sparčiai blogėja.
„Tokie simptomai dažnai būdingi ir virusinėms ligoms, todėl pirmiausia verta atlikti COVID-19 ar gripo testą ir pasitarti su gydytoju. Tik specialistas gali įvertinti, ar reikalingi papildomi tyrimai ir ar iš tiesų būtinas antibiotikas“, – pabrėžia S. Korbutaitė.
Kaip antibiotikai veikia žarnyną?
Antibiotikai veikia ne tik kenksmingas, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas. Žarnyno mikrobiota atsakinga už virškinimą, imunitetą, net nuotaiką. Sutrikus jos pusiausvyrai, gali kilti virškinimo problemų, nusilpti imuninė sistema, keistis kūno svoris ar net atsirasti vaisingumo sutrikimų.
„Siekiant atkurti pusiausvyrą po antibiotikų kurso, svarbu pasirūpinti žarnyno mikrobiota. Vertėtų vartoti probiotikus ir atkreipti dėmesį į mitybą – rinktis daugiau augalinio maisto, skaidulų, vengti perteklinio cukraus“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Ji pabrėžia, kad be reikalo vartojant antibiotikus, didėja rizika, jog organizme esančios bakterijos taps jiems atsparios. Tai reiškia, kad anksčiau veiksmingi vaistai gali nebeveikti, o infekcijų gydymas taps sudėtingesnis. Tokiais atvejais gydytojams gali tekti skirti stipresnius, vadinamuosius rezervinius antibiotikus, kurie dažniau sukelia šalutinį poveikį ir yra skirti tik sunkiausiems atvejams.
Kodėl antibiotikai netinka kelioninei vaistinėlei?
Anot S. Korbutaitės, antibiotikai nėra universali priemonė visiems atvejams, ypač kelionėse. Jie neveikia virusų, be to, kai kuriose šalyse paplitę visai kitokie bakterijų štamai, kuriems mūsų įprasti vaistai gali būti neveiksmingi.
„Vietoj antibiotikų kelioninėje vaistinėlėje turėtų būti pagrindinės pirmosios pagalbos priemonės: vaistai nuo temperatūros, skausmo, viduriavimo, alergijos ar virškinimo sutrikimų. Jie bus efektyvesni ir saugesni pirmosiomis ligos dienomis“, – teigia vaistininkė.
