Matiola (Matthiola longipetala ssp. bicornis) – bastutinių šeimos vienmetė gėlė, dažnai auginama soduose ir balkonuose. Paprastai ji užauga iki 30–40 cm, turi šakotą stiebą, o jos keturlapiai žiedai dažniausiai būna violetinių ar levandų atspalvių. Išskirtinis augalo bruožas – žiedai atsiveria tik vakare ir tuomet pasklinda itin malonus, intensyvus kvapas.
Matiolas galima auginti gėlynuose, vazonuose ar loveliuose. Geriausiai jos jaučiasi saulėtoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje – kuo mažiau saulės, tuo silpnesnis žydėjimas. Augalui tinka laidus, humusingas, priesmėlio ar priemolio dirvožemis, kuris išlieka vidutiniškai drėgnas.
Kada ir kaip sėti matiolas?
Sėklas nuo balandžio vidurio galima sėti tiesiai į dirvą. Patogiausia sėti eilėmis, tarp jų paliekant 20–30 cm, o sėklas išdėstant maždaug kas 10 cm. Jas reikėtų lengvai užberti žemėmis ir palaistyti. Jei daigai sudygsta per tankiai, verta juos praretinti, paliekant stipriausius augalus.
„Vertingas patarimas: matiolos nemėgsta persodinimo, todėl geriausia jas iškart sėti į nuolatinę vietą. Jei perkelti vis dėlto tenka, darykite tai, kol augalas dar labai jaunas, iškasdami kuo didesnį šaknų gumulą, kad nepažeistumėte šaknų“, – pataria sodininkai.
Kadangi matiola yra vienmetė, jos sėją tenka planuoti kiekvieno sezono pradžioje. Vis dėlto kartais augalas sode pasisėja pats ir tuomet pražysta anksčiau. Žiedai dažniausiai pasirodo nuo birželio iki rugsėjo, o švelnesnį rudenį – net iki spalio. Nuskintos ir pamerktos į vazą matiolos kvapas išsilaiko neilgai – dažniausiai išnyksta jau po vieno vakaro.
Kaip prižiūrėti matiolas, kad ilgai žydėtų?
Matiola tinka tiems, kurie neturi daug laiko sodo priežiūrai: net ir esant minimalioms pastangoms ji gali ilgai žydėti ir stipriai kvepėti. Augimui naudinga reguliariai supurenti dirvą aplink augalą, tačiau tai reikia daryti atsargiai, kad nepažeistumėte šaknų. Supurenus dirvą, vanduo ir maisto medžiagos lengviau pasiekia šaknų zoną, o šaknys gauna daugiau oro.
Sausros metu matiolas būtina laistyti reguliariai. Laistant patariama nenukreipti vandens srovės tiesiai į stiebus – jie gana trapūs ir gali lūžti. Taip pat svarbu nepersistengti, nes augalas netoleruoja užmirkimo.
Dar viena svarbi priežiūros dalis – piktžolių šalinimas. Jos konkuruoja dėl saulės, vandens ir maisto medžiagų, todėl gali pristabdyti matiolos augimą. Ligos šiam augalui paprastai nėra didelė problema, tačiau daugiau rūpesčių gali kelti kenkėjai, ypač spragės ir amarai. Amarai greitai sudaro kolonijas ir sparčiai dauginasi, todėl delsti nereikėtų.
Tokiais atvejais gali padėti purškimas, įskaitant namuose pasigamintas priemones. Galima išbandyti svogūnų nuovirą: smulkiai supjaustykite svogūną su lukštais (apie 75–100 g), užpilkite 10 litrų vandens, virkite 30 minučių, nukoškite ir gautą tirpalą naudokite kaip įprastą purškalą.
