Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, nepaisant deklaruoto savarankiškumo siekio, teigiama penktadienį pristatytame naujausiame žvalgybos institucijų parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Naudodamasi šiomis vyskupijomis, žvalgybos institucijų vertinimu, Rusija skleidžia savo ideologinę įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje.
Nors, kaip skelbiama, vyskupijos vadovybė oficialiai išreiškė norą siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, toks statusas esą nesuteiktų galimybės savarankiškai priiminėti sprendimų.
„Vyskupijos vadovybė oficialiai išreiškė norą siekti didesnės nepriklausomybės ir Maskvos patriarchato paprašė jai suteikti dalinės savivaldos statusą. Skirtingai nei vyskupijos atstovai tvirtino, toks statusas nėra išskirtinis ir nesuteikia galimybės savarankiškai priimti sprendimų. Vyskupijai suteikus dalinės savivaldos statusą, svarbiausiuose valdymo sprendimuose įtaką ir toliau išlaikytų patriarchatas, kuris tvirtintų vadovo paskyrimą, valdymo organų sudarymą, teismų sprendimus, taip pat toliau galiotų visi patriarchato sprendimai“, – rašoma penktadienį publikuotame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Žvalgybos vertinimu, Vilniaus ir Lietuvos vyskupija siekia dalinės savivaldos statuso, norėdama išvengti viešos kritikos dėl priklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tuo pat metu išliekant visapusiškoje jo įtakoje“, – akcentuojama pristatytame vertinime.
Nurodoma, jog Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos pavaldumo klausimas jau buvo apsvarstytas Maskvos patriarchato Šventojo Sinodo Susirinkime, bet iki šiol patriarchatas esą nėra priėmęs jokių sprendimų, suteikiančių vyskupijai didesnį savarankiškumą.
„Priešingai, į viešus vyskupijos pareiškimus apie norą siekti didesnės nepriklausomybės patriarchato vadovybė sureagavo įkurdama naują padalinį, kuris atsakingas už užsienyje veikiančių ir patriarchatui pavaldžių vyskupijų kontrolę“, – praneša žvalgyba.
„Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios bažnyčios įsikūrimas Lietuvoje konsolidavo Maskvos kontrolėje likusius Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos dvasininkus ir paskatino juos aktyviau veikti bandant išlaikyti tikinčiuosius ir pritraukti naujų bendruomenės narių. Maskvos patriarchato vadovybė stebi naujai įsikūrusios Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios bažnyčios plėtrą Lietuvoje ir šį procesą traktuoja kaip grėsmę savo interesams, todėl sieks riboti jos veiklą ir išsaugoti įtaką Vilniaus ir Lietuvos vyskupijai“, – nurodoma Grėsmių vertinime.
Žvalgybos vertinimu, naudodamasi šiomis vyskupijomis Rusija skleidžia savo ideologiją ir taip stiprina įtaką užsienio valstybėse.
„Stačiatikių bažnyčia užima reikšmingą vietą formuojant ir palaikant Rusijos režimo ideologinius naratyvus. Rusija naudoja stačiatikių bažnyčią platindama „Rusų pasaulio“ idėją ir stiprindama savo įtaką užsienio valstybėse, ypač tose, kuriose yra didelės stačiatikių ir rusakalbių bendruomenės. Dėl griežtai hierarchinės struktūros Maskvos patriarchatas turi reikšmingą įtaką jam pavaldžioms vyskupijoms užsienyje. Patriarchatui priklauso Lietuvoje veikianti Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija, o tai suteikia Rusijai galimybę skleisti savo ideologinę įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje“, – nurodo šalies žvalgybos institucijos.
„Maskvos patriarcho Kirilo parama Rusijos karui prieš Ukrainą paskatino dalį Maskvos patriarchatui pavaldžios Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos dvasininkų išreikšti nepritarimą karinei agresijai prieš Ukrainą. Reaguodama į visuomenės ir tikinčiųjų spaudimą, vyskupijos vadovybė viešai pasmerkė karą ir ne kartą skelbė siekianti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tačiau reikšmingų pokyčių šioje srityje neįvyko“, – akcentuojama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
ELTA primena, kad 2022 m. Lietuvos stačiatikių vyskupai kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu tapti savarankiška bažnyčia. Tokio žingsnio imtasi sulaukus kaltinimų dėl palankumo Rusijos vykdomai politikai.
Savarankiškos bažnyčios statusą turi Latvijos ir Estijos stačiatikių bažnyčios.
Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
