Šiaurės Korėja per metus pagamina pakankamai branduolinės medžiagos, kurios užtektų iki 20 ginklų, trečiadienį pareiškė Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas, perspėdamas, kad Pchenjano ambicijos gali kelti pavojų pasauliui.
Šiaurės Korėja, pažeisdama JT rezoliucijas, 2006 m. atliko pirmąjį branduolinį bandymą ir, kaip manoma, dabar turi dešimtis branduolinių galvučių.
„Net ir dabar Šiaurės Korėjoje vis dar gaminamos branduolinės medžiagos, kurių pakanka pagaminti 10-20 branduolinių ginklų per metus“, – per Naujųjų metų spaudos konferenciją žurnalistams sakė Lee.
Tuo pat metu Šiaurės Korėja toliau tobulina savo tolimojo nuotolio balistinių raketų technologiją, kurios paskirtis – smogti JAV žemyninei daliai, pridūrė Lee.
„Ateis metas, kai Šiaurės Korėja bus sukaupusi tokį branduolinį arsenalą, kuris, jos manymu, reikalingas režimui palaikyti, kartu su ICBM pajėgumais, galinčiais kelti grėsmę ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet ir visam pasauliui“, – sakė jis, turėdamas omenyje tarpžemyninių balistinių raketų pajėgumus.
„Ir kai tik bus perteklius, jis bus nukreiptas į užsienį – už savo sienų. Tuomet kils pasaulinis pavojus“, – sakė jis.
Pchenjanas dešimtmečius teisino savo branduolines ir raketų programas kaip atgrasymo priemonę nuo tariamų Vašingtono ir jo sąjungininkų pastangų nuversti režimą.
Sprendžiant Šiaurės Korėjos branduolinę problemą reikia pragmatiško požiūrio, sakė Lee, pridurdamas, kad „Trumpo stiliaus metodai“ galėtų padėti bendrauti su Pchenjanu.
„Branduolinių medžiagų gamybos ir ICBM vystymo sustabdymas, taip pat eksporto į užsienį sustabdymas irgi būtų laimėjimas“, – sakė jis.
„Tai būtų laimėjimas visiems“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad išdėstė šiuos argumentus tiek JAV prezidentui Donaldui Trumpui, tiek Kinijos vadovui Xi Jinpingui.
Nuo savo inauguracijos birželio mėnesį Lee siekia dialogo su Šiaurės Korėja be išankstinių sąlygų, o tai yra ryškus skirtumas, palyginti su jo pirmtako griežtu požiūriu.
„Trumpo stiliaus metodai“
Nors Pchenjanas atmetė Seulo pasiūlymus dėl dialogo, Lee sakė, kad D. Trumpas galėtų atverti kelius dialogui su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, kuriam JAV prezidentas ne vienus metus reiškė prielankumą.
„Prezidentas D. Trumpas yra tam tikra prasme unikali figūra, tačiau manau, kad būtent šis bruožas kartais gali būti didelis privalumas sprendžiant problemas Korėjos pusiasalyje, – sakė Lee. – Panašu, kad Trumpo stiliaus metodai padeda, kai reikia kalbėtis su Kimu… Esu pasiruošęs tame procese atlikti skatintojo vaidmenį“.
D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją tris kartus susitiko su Kimu, stengdamasis pasiekti susitarimą dėl branduolinio ginklo atsisakymo.
Tačiau nuo tada, kai jųdviejų antrasis susitikimas Hanojuje žlugo nesutarus dėl to, ką Pchenjanas gautų mainais už branduolinių ginklų atsisakymą, jokios pažangos tarp abiejų šalių nebuvo pasiekta.
D. Trumpas buvo išreiškęs viltį susitikti su Kimu prieš APEC aukščiausiojo lygio susitikimą Pietų Korėjoje spalio mėnesį, tačiau Šiaurės Korėjos lyderis į tai nereagavo.
Neseniai Šiaurės Korėja apkaltino Pietų Korėją, kad ši į pasienio miestą Kesongą paleido droną. Lee biuras paneigė, kad prisidėjo prie šio įsibrovimo, tačiau tvirtino, kad jį galėjo įvykdyti civiliai.
Atsakomybę už pažeidimą prisiėmė vienas vyras, kuris vietos žiniasklaidai sakė, kad tai padarė norėdamas išmatuoti radiacijos lygį Šiaurės Korėjos urano perdirbimo įmonėje.
