Nerimą patiriame visi — ir dažnai pažįstame jo fizinius požymius, tokius kaip prakaituojantys delnai, greitas širdies plakimas ar net niežulys. Tačiau ar kada susimąstėte, koks yra nerimo poveikis smegenims?
Daug kas priklauso nuo cheminių procesų. Klinikinė psichologė Amy Marschall, aiškina: „Nerimas ir stresas sukelia kortizolio, dar vadinamo „streso hormonu“, išsiskyrimą smegenyse. Nors kortizolis padeda susidoroti su momentiniu stresu, ilgainiui jis vargina organizmą.“ Lėtinis stresas yra susijęs su įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis sveikatos problemomis. Toliau skaitykite apie nerimo neurobiologiją, ilgalaikį poveikį smegenims ir būdus, kaip su tuo susidoroti.
Nerimo poveikis smegenims: susijusios smegenų struktūros
Mūsų smegenys apdoroja nerimą ir stresą per limbinę sistemą, kurią sudaro hipokampas, migdolinis kūnas, pagumburis ir gumburas. Limbinė sistema reguliuoja emocijas, atmintį, baimę, stresą ir motyvaciją. Ji taip pat valdo autonominius kūno procesus, tokius kaip širdies ritmas ir kraujospūdis.
Hipokampas yra atsakingas už informacijos apdorojimą ir atminties formavimą — trumpalaikės ir ilgalaikės atminties. Jei šis smegenų regionas susieja tam tikrus prisiminimus su stresinėmis situacijomis, tai gali padidinti nerimą.
Migdolinis kūnas reguliuoja emocines reakcijas, ypač susijusias su baime. Ši smegenų dalis lemia, kaip prisimenamos ir apdorojamos emocinės patirtys bei kaip priimami sprendimai, ypač susiję su grėsmingais stimulais.
Pagumburis kontroliuoja autonominę nervų sistemą ir yra svarbi pagumburio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašies dalis, valdanti streso reakcijas. Be to, jis reguliuoja kūno temperatūrą ir apetitą — abu šie veiksniai gali būti paveikti nerimo.
Nerimo neurobiologiniai mechanizmai
Tikriausiai esate girdėję apie „kovok arba bėk“ reakciją. Tačiau egzistuoja ir kitos reakcijos į stresą — „freeze“ (sustingti) ir „fawn“ (nusileisti). Kai aktyvuojasi nerimo reakcija, migdolinis kūnas perima kontrolę, nustelbdamas kaktinę skiltį smegenų žievėje, atsakingą už racionalų mąstymą. Tai lemia impulsyvesnius veiksmus ir stipresnes emocines reakcijas.
- Reakcija „kovok“ sukelia adrenalino antplūdį, kuris gali pasireikšti intensyviu pykčiu, padidėjusiu širdies ritmu ir kraujospūdžiu.
- Reakcija „bėk“ pasireiškia noru pabėgti, išvengti problemos. Tai gali sukelti paniką ir grėsmės pojūtį, net jei grėsmė nėra reali.
- „Sustingti” reakcija pasireiškia visišku užsidarymu, kai žmogus negali veikti nei fiziškai, nei psichologiškai. Tai gali būti susiję su disociacija.
- Reakcija „nusileisti“ pasireiškia noru įtikti, siekiant išvengti konflikto ar grėsmės.
Nerimo poveikis smegenims
Ilgalaikis nerimas daro didelį poveikį smegenims, ypač emocijų reguliavimo centrams. Pailgėjusios stresinės būsenos gali sukelti migdolinės liaukos padidėjimą, o tai sustiprina baimės ir pykčio reakcijas.
Be to, lėtinis nerimas veikia hipokampą ir kaktinę skiltį, kurios atsakingos už atmintį, mokymąsi bei racionalų mąstymą. Šis poveikis sukelia polinkį į impulsyvius sprendimus ir neadekvatų grėsmių suvokimą.
Kaip įveikti nerimą
Psichoterapija. Vienas iš efektyviausių nerimo gydymo būdų yra pokalbių terapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET). Ji padeda pakeisti neigiamas mintis ir reakcijas konstruktyvesnėmis. Taip pat gali būti taikoma psichodinaminė terapija.
Medikacijos. Gydytojas gali skirti antidepresantų, kurie veikia kaip raminamieji, tačiau jų vartojimas ribotas dėl priklausomybės rizikos.
Gyvenimo būdo pokyčiai:
- Meditacija ir kvėpavimo pratimai: padeda sumažinti nerimo simptomus ir sutelkti dėmesį į dabartį.
- Fizinis aktyvumas: reguliarus sportas mažina streso hormonų lygį.
- Miego režimas: reguliarus miego režimas ir ekranų vengimas prieš miegą gali pagerinti savijautą.
- Mityba: ribokite cukraus, kofeino ir alkoholio vartojimą, rinkitės sveikesnius maisto produktus.
Nerimo poveikis smegenims yra itin reikšmingas. Neapdorotas nerimas gali sukelti ne tik smegenų funkcijų pokyčius, bet ir fizines sveikatos problemas — nuo širdies ligų iki sumažėjusios gyvenimo kokybės. Kreipkitės pagalbos ir nelikite su nerimu — jūsų psichinė sveikata to verta.
Šaltinis: https://www.verywellmind.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
