Skiepai gali daryti gerokai daugiau nei tik apsaugoti nuo infekcijų. Vien tai, kaip tam tikros vakcinos „apmoko“ imuninę sistemą, gali sumažinti vėžio, insulto ar širdies smūgio riziką ir netgi padėti apsisaugoti nuo demencijos.
Nauji duomenys rodo, kad juostinės pūslelinės vakcina siejama su lėtesniu senėjimu, o jos nauda gali išlikti kelerius metus po paskiepijimo.
Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad ši vakcina gali turėti „plačią“ ir ilgalaikę įtaką su amžiumi susijusiems procesams. Taip teigia tyrimo autoriai, gerontologai Jung Ki Kim ir Eileen Crimmins iš Pietų Kalifornijos universiteto.
Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 3 800 JAV dalyvių, vyresnių nei 70 metų, duomenis. Paaiškėjo, kad tie, kurie gavo juostinės pūslelinės vakciną po 60 metų, bendruose biologinio senėjimo rodikliuose pasirodė geriau nei neskiepyti asmenys.
Be to, paskiepyti dalyviai turėjo biologinių žymenų, susijusių su mažesniu uždegiminiu fonu ir lėtesniu molekuliniu bei bendrai biologiniu senėjimu.
Šie ryšiai išliko ir tuomet, kai tyrėjai atsižvelgė į demografinius ir sveikatos skirtumus tarp skiepytų ir neskiepytų žmonių.
Nors pats tyrimas dar neįrodo, kad būtent juostinės pūslelinės vakcina tiesiogiai lemia sveikesnį senėjimą, rezultatai papildo kitus stebimuosius tyrimus, kurie sieja šią vakciną su plačia nauda vėlesniame gyvenimo etape, ypač širdies ir smegenų sveikatai.
„Padėdama sumažinti bendrą organizmo uždegimą – galbūt užkirsdama kelią viruso, sukeliančio juostinę pūslelinę, reaktyvacijai – vakcina gali prisidėti prie sveikesnio senėjimo“, aiškina Kim.
„Nors tikslūs biologiniai mechanizmai dar nėra iki galo suprasti, galimybė, kad skiepijimas mažina uždegimą, daro jį patrauklia galimo platesnio požiūrio dalimi, siekiant stiprinti organizmo atsparumą ir lėtinti su amžiumi susijusį nykimą.“
Juostinė pūslelinė, dar vadinama herpes zoster, išsivysto dėl vėjaraupius sukeliančio varicella zoster viruso reaktyvacijos. Dauguma žmonių šiuo virusu užsikrečia dar vaikystėje, o vėliau jis lieka „užmigęs“ nervų sistemoje.
Įprastai sveikam žmogui juostinė pūslelinė reikšmingos grėsmės nekelia iki vyresnio amžiaus, todėl dviejų dozių vakcina dažniausiai rekomenduojama sulaukusiems 60 metų ir daugiau. Manoma, kad apie 30 procentų neskiepytų žmonių per gyvenimą patiria juostinę pūslelinę.
Pirmoji juostinės pūslelinės vakcinos versija buvo patvirtinta naudoti JAV tik 2006 metais. Dabar turime ir naujesnę šios vakcinos versiją, kuri, kaip manoma, gali dar geriau prisidėti prie ilgalaikės žmogaus sveikatos. Tik būsimi, ilgalaikiai tyrimai gali tai galutinai patvirtinti.
Kol kas tikroji šios vakcinos galia dar nėra iki galo aiški, tačiau galimos pasekmės atrodo išties reikšmingos.
