Naujausi Šveicarijos mokslininkų tyrimai atskleidė netikėtą ir stulbinantį reiškinį Žemės gelmėse: Ramiojo vandenyno regione mantijoje aptiktos senovinės, tarsi „pamestos“ tektoninės plokštės. Pagal dabartinius geologinius modelius tokiose vietose jų neturėtų būti. Šis atradimas skatina iš naujo vertinti mūsų planetos geologinę raidą ir tektoninių plokščių judėjimo istoriją.
Ciuricho Šveicarijos aukštosios technikos mokyklos (ETH Zürich) Geologijos instituto tyrėjų grupė, nagrinėdama Žemės mantijos sandarą po Ramiojo vandenyno dugnu, identifikavo seniai prarastų tektoninių plokščių pėdsakus. Tai plokštės, kurios per geologinius laikotarpius galėjo nugrimzti gilyn ir ilgą laiką išlikti mantijoje, tačiau jų buvimo vieta iki šiol nebuvo aiškiai nustatyta.
Analizuodami detalius seisminių bangų įrašus, mokslininkai siekia tiksliai nustatyti šių giliai mantijoje atsidūrusių plokščių padėtį. Seisminės bangos, sklisdamos per skirtingo tankio ir sudėties uolienas, keičia greitį, todėl jų duomenys leidžia atkurti požeminių struktūrų kontūrus ir aptikti anomalijas.
Paprastai tektoninės plokštės panyra į mantiją subdukcijos zonose – vietose, kur susiduria dvi plokštės ir viena jų grimzta po kita. Tačiau naujo tyrimo rezultatai parodė, kad aptiktos plokštės yra ne ten, kur, remiantis įprastais modeliais, jos turėtų būti. Užuot buvusios prie subdukcijos zonų, jos identifikuotos po plačiais vandenynų plotais ar net po žemynais.
Viena ryškesnių anomalijų aptikta po vakarine Ramiojo vandenyno dalimi. Kol kas neaišku, kokie geologiniai procesai lėmė, kad šios plokštės atsidūrė tokiose netipinėse vietose. Tyrėjų teigimu, tai gali reikšti, jog Žemės mantijoje panašių „paskendusių pasaulių“ zonų yra gerokai daugiau, nei manyta iki šiol.
Šis atradimas svarbus platesniame kontekste: anksčiau mokslininkai yra perspėję, kad Žemė artėja prie vadinamosios „negrįžimo taško“ ribos, o kai kurios natūralios sistemos gali būti arčiau kritinės būklės, nei manyta. Todėl gilesnis planetos vidaus sandaros ir evoliucijos supratimas tampa dar reikšmingesnis, siekiant tiksliau vertinti ilgalaikius Žemės raidos scenarijus.

