Laikas.lt
Kėdė – šiems laikams įprastas baldas, kurį galima rasti kiekvienuose namuose ne taip ir seniai buvo padėties visuomenėje simbolis. Žmogui, nepriklausančiam aukščiausiajam luomui, kėdė nebuvo prieinama.
Tik XVII a. šis baldas tapo pasiekiamas visiems žmonėms, nepatogi, kukli kėdė skyrėsi nuo dabartinių kėdžių ant kurių sėdime mes. Tik XVIII a. prancūzų meistrai sugebėjo pagaminti šį sėdimą baldą patogų, o XIX a. prasidėjęs pramonės perversmas atsirado galimybės kėdės dizainui bei komfortabilumui priartėti prie dabartinio.
Interjero dizaino centre Artis, Dizaino savaitės proga atidaryta paroda „Baldų dizaino virsmas laike. I dalis – kėdė“. Paroda dedikuota susipažinimui su kėdės dizaino virsumu laike. Ekspozicija atspindi kėdės dizainą nuo baroko laikų iki modernaus šiuolaikiško. Pateikiama skirtingų pasaulio šalių kėdžių dizaino virsmas laike. Paroda skirta susipažinti su baldų dizaino istorija bei pažymėti modernaus dizaino ištakas.
Apie kėdės transformaciją laike pasakoja interjero dizaino centro „Artis“ vadovė Živilė Šedvydienė.
Barokas, Rokoko, Klasicizmas
Kaip ir architektūroje, taip pat ir balduose baroko stilius išsiskyrė gausiu dekoru bei masyvumu. Ąžuolą pakeičia riešutmedis, kurį lengviau raižyti, kėdės gaminamos su aukšta, lenkta atrama. Voliutiški kėdžių porankiai, masyvios proporcijos geriausiai atspindi to laikotarpio stilių.
Rokoko stilius pasižymi lengvumu, laisva puošyba, būdingos ovalios, banguojančios linijos. Šio stiliaus pagrindas – rokailės (kriauklių formos detalės), asimetriškumas.
Klasaicizmo laikotarpiu kėdės gaminamos be prabangių detalių ir įvairių puošybos technikų. Klasicizmas į rinką atneša lengvas ir mobilias kėdes.
Eklektika, Minimalizmas
Sakoma, kad eklektikos baldai “paėmė” viską, kas geriausia ir blogiausia iš visų kitų, buvusių stilių. Kūrybos daug nereikėdavo – buvo kopijuojama. Toks visų stilių kombinavimas į vieną turėjo patenkinti kiekvienos klasės atstovo skonį. Daromi vienodi baldų korpusai, kurie paskiau “aprengiami” skirtingais “drabužiais”.
„Šiame istorijos tarpsnyje, kėdės dizaino pokyčius įtakojo besivystančios technologijos ir karas. Jei anksčiau meistrai galėdavo vieną kėdę gaminti ilgą laiką, tai karui praretinus meistrų gretas iškilo poreikis masinei gamybai. Kėdės gamyba persikelia iš amatininkų dirbtuvių į cechus“,- pasakoja interjero dizaino centro Artis vadovė Živilė Šedvydienė.
Užgimsta minimalizmas. Šio stiliaus aušroje pasirodo nauja technologija – lenkti medį karštų garų pagalba ir mirkyti jį verdančiame vandenyje. To pasekoje apdorotas medis tampa lankščiu. Pagaminamos minimalizmu dvelkiančios „Thonet“ kėdės, kurios nesunkiai iš rinkos išstumia prabangias, masyvias, daug puošybos elementų turinčias kėdes.
Art deco klystkeliai
Art deco stiliaus pavadinimas siejamas su 1925 metų Paryžiaus tarptautine taikomosios ir dekoratyvinės dailės paroda bei joje pristatyta nauja stiliaus tendencija. Stilius pavadintas parodos garbei – Art deco. Art deco tarsi adaptuoja anksčiau sukurtus ir įtvirtintus plastikos principus. Šis stilius taikstosi prie epochos poreikių, madų ir tarsi susiurbia visa, kas mene yra naujausia.
Šio stiliaus darbai kontrastingi, ryškus, stengiamasi perteikti žavėjimąsi technologijomis. Buvo gaminama iš retų rūšių medienos, taikomi įspūdingi puošybos elementai. “Art deco” ypač pabrėžiama plastika, subtili daikto konstrukcija, minkštų dalių ir lankščių rėmų konfigūracijos. Puošybiškumas tapo šio stiliaus pagrindine savybe.
Modernizmas – funkcionalizmas, Bauhauzas
Modernizmo skiriamieji ženklai – aptakios formos, minimalizmas, naujų medžiagų panaudojimas masinei gamybai, ekonomiškumas bei konstrukcijų lengvumas. Šio stiliaus ištakos – Skandinavija. Modernizmo stiliaus gaminiai – palstiškos formos, orientuoti į funkcionalumą.
Modernizmo pradininku laikomas danų tautybės dizaineris Hansas Jorgenas Wegneris. Jo suformuota baldų plastinė stilistika, detalių skulptūrinė plastika, ilgainiui tapo išskirtiniu danų baldų mokyklos bruožu. Formų plastika ir asociacijos su gamtos formomis buvo vienas ryškiausių Skandinavijos baldų dizaino bruožų.
Bauhauzo stiliaus pradininkas – vokiečių kilmės architektas Ludwig Mies van der Rohe. Jo kūrinys vamzdinė, plieninė kėdė pažymėjo naujos dizaino epochos pradžią. Toks stilistinis sprendimas buvo įtakojamas minimalistinės japonų architektūros ir dzen budistų sodų estetikos. Buvo atsisakoma įmantrių dekoracijų, o vėliau ir spalvų. Epochos pradžioje toks kėdės dizainas buvo priimamas priešiškai. Vėliau šis dizainas buvo įvertintas ir sutiktas kaip išskirtinis gyvenimo simbolis, bylojantis apie savininkų išlavintą skonį ir sugebėjimą visko pertekusioje aplinkoje žavėtis paprastumu.
Modernas – masinė gamyba
Išplitus masinei gamybai atsirando poreikis kurti naujas, išsikirtinio dizaino kėdes. Moderno stiliaus atstovas Charles Eames turėjo viziją sukurti tokią kėdę, kurią būtų lengva pagaminti, o jos kokybė dėl to nenukentėtų. Šios vizijos dėka gimė visa seriją iš stiklo plokštės presuotų kevalinės formos kėdžių. Charles‘o serija visiškai pakeitė XX a. dizainą. Tokia kėdė tapo futuristinės įžvalgos aksioma.
Nestandartiniai sprendimai, šiuolaikinis dizainas
Šiuolaikinės kėdės formas ir nestandartinius šio baldo sprendimus galima išvysti interjero dizaino centre „Artis“ parodoje „Baldų dizaino virsmas laike. I dalis – kėdė“. Visus besidominčius interjero centro dizaino specialistai plačiau supažindins su istorija bei transformacijomis.
Ar žinojote, kad šiais laikais išpopuliarėjusio sėdmaišio ištakos – elementarus pupų maišas?
