Naujausia Jungtinių Tautų ataskaita apie urbanizaciją apvertė įprastą pasaulio miestų hierarchiją. Ilgus metus didžiausiu miestu laikytas Tokijas neteko šio titulo – pirmą kartą per kelis dešimtmečius Japonijos sostinę aplenkė kiti sparčiai augantys pasaulio megapoliai.
Didžiausias netikėtumas yra Indonezijos sostinės Džakartos šuolis į pirmąją vietą. Pagal naujausius skaičiavimus, šių metų pradžioje šiame mieste gyveno apie 42 milijonus žmonių. Dar visai neseniai, 2018 m., Džakarta buvo tik trečiame dešimtuke, tuomet jos gyventojų skaičius siekė apie 11 milijonų, o pasauliniame reitinge ji rikiavosi 33-ioje vietoje.
Tuo pat metu Tokijas, kuriame šiuo metu gyvena maždaug 33 milijonai žmonių, nusileido iki trečios pozicijos. Tarp jų įsiterpė Bangladešo sostinė Daka, kurios gyventojų skaičius dabar vertinamas apie 37 milijonus.

Tokį staigų miestų reitingų persiskirstymą lėmė ne masinė migracija ar demografinis sprogimas, o pasikeitęs skaičiavimo principas. Jungtinės Tautos atnaujino metodiką ir pradėjo vertinti miestus pagal vadinamąjį urbanizacijos laipsnį. Pagal jį miestu laikomos vientisos teritorijos, kuriose gyventojų tankumas siekia ne mažiau kaip 1,5 tūkstančio žmonių viename kvadratiniame kilometre, o bendras gyventojų skaičius viršija 50 tūkstančių.
Šis metodas pirmą kartą leido į oficialią statistiką įtraukti tankiai apgyvendintas, tačiau anksčiau neapskaitytas teritorijas. Džakartoje tai ypač pakeitė vaizdą – vadinamuosiuose kampunguose, neoficialiuose rajonuose, buvo identifikuota apie 30 milijonų papildomų gyventojų.
Ataskaita atskleidžia ir platesnį globalų procesą. Per pastaruosius penkiasdešimt metų megapolių, kuriuose gyvena daugiau nei 10 milijonų žmonių, skaičius išaugo keturis kartus. Jei 1975 m. tokių miestų buvo aštuoni, tai 2025 m. jų jau yra 33. Didžioji dalis jų susitelkusi Azijoje – net 19 megapolių yra šiame žemyne.
Šiandien devyni iš dešimties daugiausiai gyventojų turinčių pasaulio miestų yra Azijoje. Greta Džakartos, Dakos ir Tokijo šiame sąraše atsiduria Naujasis Delis, Šanchajus, Guangdžou, Manila, Kolkata ir Seulas. Vienintelė išimtis dešimtuke – Kairas, Egipto sostinė, kurioje gyvena apie 32 milijonus žmonių.
JT prognozės rodo, kad miestų koncentracija ateityje dar labiau didės. Skaičiuojama, jog iki 2050 m. Daka gali tapti pačiu didžiausiu pasaulio miestu, tuo tarpu Tokijo gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Šiuo metu miestuose gyvena apie 45 proc. iš 8,2 milijardo pasaulio gyventojų, nors 1950 m. šis rodiklis siekė vos penktadalį.

Spartus augimas kelia ir rimtų iššūkių, ypač Džakartoje. Miestas jau dabar susiduria su infrastruktūros perkrova, aplinkosaugos problemomis ir žemės nusėdimu. Dėl intensyvios gruntinio vandens gavybos kai kurios sostinės dalys grimzta, o potvyniai tampa vis dažnesni.
Prognozuojama, kad per artimiausius kelis dešimtmečius vanduo gali užlieti iki ketvirtadalio Džakartos teritorijos. Atsakydama į šią grėsmę, Indonezija jau pradėjo naujos sostinės Nusantaros statybas Rytų Kalimantano provincijoje, Borneo saloje.
Vis dėlto sostinės perkėlimas augimo nesustabdys. JT skaičiavimai rodo, kad net ir įgyvendinus šį planą, iki 2050 m. Džakartos gyventojų skaičius gali išaugti dar maždaug 10 milijonų, o miestas ir toliau išliks vienu didžiausių pasaulyje.

