Vienas dažniausių žiemos kelių netikėtumų – situacija, kai automobilis įstringa sniege arba ant labai slidaus paviršiaus. Dažnai tokiu atveju pakanka keleto paprastų veiksmų iš šalies, kad automobilis vėl pajudėtų ir galėtų tęsti kelionę.
Žiemą vairuotojams neretai nutinka taip, kad nepadeda nei kokybiškos padangos su geru protektoriumi, nei galingas variklis, nei bagažinėje esantis kastuvas – automobilis tiesiog nebejuda iš vietos ir bejėgiškai „kapstosi“ pusnyje ar provėžose. Pamatęs tokią situaciją, ne vienas vairuotojas norėtų padėti kolegai, tačiau iškyla klausimas: kaip tai daryti teisingai ir saugiai?
Įvertinkite situaciją
- Įsitikinkite, kad jūsų pagalba bus saugi tiek jums patiems, tiek kitiems eismo dalyviams.
- Jei jūsų automobilis stovi netoliese, įjunkite avarinius signalus, kad kiti vairuotojai iš anksto pastebėtų nestandartinę situaciją kelyje.
- Išsiaiškinkite, kodėl automobilis buksuoja: ar jis „atsirėmė“ į sniego sankaupą, ar varomieji ratai slysta ant atskirų labai slidžių lopinėlių, o galbūt po ratais jau susiformavo slidžios duobutės.
- Patikrinkite, ar priešais ir už automobilio nėra paslėptų kliūčių po sniegu, vandeniu ar purvu.
Vairuotojui nereikėtų beprasmiškai „gasuoti“
Dažna klaida – vairuotojas bando ištrūkti vis stipriau spausdamas akceleratorių, įjungęs pirmą arba atbulinę pavarą. Taip situacija tik blogėja: padangos dar labiau nupoliruoja ledą po ratais, o jei automobilis įstrigęs sniege, jis tik dar giliau įsikasa.

Automobilio supavimas
Jeigu prieš varomuosius ratus nėra didelių sniego sankaupų, vairuotojas (su pagalbininkų pagalba arba be jos) gali pasitelkti labai veiksmingą būdą – automobilio supavimą.
Naudojant švelnų akceleratoriaus spaudimą ir paeiliui perjungiant pavaras pirmyn–atgal esant minimalioms variklio apsukoms, siekiama, kad automobilis, išnaudodamas savo masės inerciją, atsidurtų ant paviršiaus, kur sukibimas geresnis. Taip galima „išsiūbuoti“ automobilį iš slidžių duobučių į tvirtesnį pagrindą.
Pašalinkite kliūtis
Kartais judėjimą į priekį ar atgal blokuoja visai nedidelis sniego „bortelis“ priešais ratus. Jei po sniegu kelias itin slidus, net ir maža sniego sankaupa tampa rimta kliūtimi.
Naudokite kastuvą, lentą ar net ratlankio gaubtą tam, kad nuvalytumėte sniegą maždaug metro atstumu prieš visus ratus. Tuomet automobilis galės šiek tiek įsibėgėti švaria vėže ir dažnai sėkmingai tęs judėjimą net ir gilesniame sniege.
Stūmimas
Jei šalia yra keli žmonės, galima pabandyti automobilį pastumti – derinant stūmimą su vairuotojo supavimo veiksmais arba tiesiog stumiant pirmyn ar atgal. Labai svarbu veiksmus suderinti su vairuotoju: jis turėtų švelniai didinti variklio apsukas būtent tuo momentu, kai automobilis stumiamas.
Būtina saugotis, kad rankos ar kojos nepatektų po ratais. Reikia turėti omenyje, kad ant labai slidaus paviršiaus buksuojant automobilį gali staiga sumėtyti į šoną. Todėl pasirūpinkite, kad niekas iš padedančiųjų nebūtų prispaustas automobilio kėbulo prie medžio, stulpo ar kitos kliūties.
Vilkimo lynas
Vilkimas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas būdas išlaisvinti automobilį iš sniego ar ledo gniaužtų, iš tiesų dažnai yra vienas sudėtingiausių metodų. Ypač tada, kai tempiantis automobilis neturi visų varomųjų ratų arba jo vairuotojui stinga patirties. Galimos rizikos:
- trūkęs vilkimo lynas;
- sudegęs sankabos arba automatinės pavarų dėžės frikcionų komplektas tempiančiame automobilyje;
- apgadinti abiejų automobilių buferiai;
- situacija, kai galiausiai tenka gelbėti ir patį tempiantį automobilį.
Teisingą vilkimo techniką gerai išmano tik patyrę bekelės entuziastai. Jie naudoja tempiamo automobilio inerciją ir, svarbiausia, specialų elastingą lyną – vadinamąją dinaminę arba „šokliąją“ tempimo juostą.
Pagalba vairuotojui, kurio automobilis įklimpo ar buksuoja, yra ne tik žmogiškumo išraiška, bet ir saugumo klausimas, o kartu – vertinga patirtis pačiam „gelbėtojui“. Svarbiausia – veikti ramiai, suderintai ir atsargiai, visų pirma gerai įvertinus situaciją. Tuomet net sudėtingiausias žiemiškas nuotykis dažniausiai baigiasi sėkmingai.

