Bandichano oazėje, Bandichan II vardu žinomame archeologiniame objekte, tarptautinė mokslininkų komanda atidengė maždaug 3000 metų senumo miesto liekanas. Ekspertai šį radinį jau dabar vadina vienu reikšmingiausių pastarųjų metų atradimų Centrinėje Azijoje, nes jis suteikia svarbių žinių apie urbanizacijos pradžią ir ankstyvojo geležies amžiaus bendruomenių raidą.
Azijos gyvenvietė padeda suprasti pirmųjų regiono miestų formavimąsi
Atradimas – tai Kinijos ir Uzbekistano archeologų bendradarbiavimo rezultatas. Tyrimai šioje vietovėje vykdomi nuo 2023 metų. Nors pats objektas buvo identifikuotas dar 1969 m., tik šiuolaikiniai kasinėjimai leido detaliai ištirti teritorijos struktūrą ir jos reikšmę.
Mokslininkai patvirtino, kad seniausi gyvenvietės sluoksniai datuojami X a. pr. Kr., o miestas gyvavo mažiausiai iki VIII a. pr. Kr., t. y. ankstyvuoju geležies amžiumi.
Akivaizdu, kad miestas buvo suplanuotas apgalvotai ir tvarkingai. Jo forma priminė kvadratą, o užstatymo pobūdis rodo pažangų erdvinės organizacijos lygį. Archeologai atidengė ir įspūdingas miesto gynybines sienas, kurios išliko neįprastai geros būklės.
Viena iš aptiktų sienų ties pagrindu buvo daugiau nei 6 metrų pločio ir per 2 metrus aukščio. Tai liudija aukštus tuometinių gyventojų statybos įgūdžius. Įdomu tai, kad konstrukcijoje nebuvo klasikinių pamatų: pirmiausia buvo išlygintas gruntas, o tuomet siena suformuota iš plūktos žemės.
Uzbekistano ir Kinijos bendradarbiavimas davė išskirtinių rezultatų
Miesto viduje taip pat rastas gyvenamųjų patalpų kompleksas. Jį sudarė keli tarpusavyje sujungti kambariai, kuriuose aptikta kasdienį gyvenimą atspindinčių detalių. Archeologai rado židinių pėdsakų, nišų lempoms ir vietų miegui. Šių struktūrų analizė leidžia teigti, kad tai buvo ir gyvenamosios, ir ūkinės erdvės, padedančios geriau suprasti namų ūkio organizavimą prieš tris tūkstančius metų.
Ypač įdomiu radiniu tapo sandėliavimo patalpos, įrengtos miesto sienų struktūroje. Viename tokių kambarių aiškiai matyti atskirta laikymo zona, kas leidžia spėti, jog egzistavo atsargų kaupimo sistema. Tai gali rodyti išplėtotą žemdirbyste paremtą ekonomiką ir būtinybę apsirūpinti maistu sudėtingesniems laikotarpiams.
Objekte aptiktas ir gausus artefaktų rinkinys, padedantis atkurti kasdienį tuometinių gyventojų gyvenimą. Daugiausia rasta keramikos dirbinių – dubenų, ąsočių, plokščiadugnių indų. Taip pat minimi akmeniniai įrankiai, naudoti grūdams apdoroti, bei bronziniai dirbiniai, tarp jų peiliai ir strėlių antgaliai. Šie radiniai leidžia spręsti, kad vietos ūkis buvo gerai išvystytas, o gyventojai buvo įvaldę pagrindines metalurgijos technologijas.
Šaltinis: „Global Times“
