Mokslininkai, tiriantys baltųjų banginių (belugų) populiaciją Bristolio įlankoje Aliaskoje, nustatė, kad šie arktiniai banginiai per savo gyvenimą turi daug skirtingų partnerių. Toks netikėtas atradimas gali paaiškinti, kodėl net ir nedidelė populiacija išlaiko didelę genetinę įvairovę bei atsparumą įvairioms grėsmėms.
Žurnale „Frontiers in Marine Science“ paskelbto tyrimo autoriai išanalizavo 623 belugų DNR mėginius, surinktus bendradarbiaujant su vietiniais medžiotojais, puoselėjančiais tradicinį gyvenimo būdą. Genetiniai duomenys parodė, kad tiek patinai, tiek patelės nesilaiko poravimosi modelio, kuris iki šiol buvo laikytas tipišku banginiams ir kitiems jūriniams žinduoliams.
Ne poliginija, kaip manyta anksčiau
Dėl ryškaus lyčių dimorfizmo – patinai yra gerokai didesni už pateles – mokslininkai ilgą laiką manė, kad belugos turi poligininę poravimosi sistemą, kai keli dominuojantys patinai apvaisina daugumą patelių. Toks modelis dažnai stebimas sausumos gyvūnų ir daugelio jūrinių žinduolių populiacijose.
„Tikėjomės pamatyti scenarijų, kai didžiausi arba agresyviausi patinai susilaukia daugiausia palikuonių“, – aiškino pagrindinis tyrimo autorius, Floridos Atlanto universiteto mokslininkas dr. Gregas O’Corry-Crowe.
Vis dėlto DNR analizės rezultatai atskleidė kitokį vaizdą: nė vienas patinas nedominuoja reprodukcijoje, o sėkmingi poravimosi atvejai pasiskirsto tarp daugelio individų.
Belugų „ilgoji strategija“
Mokslininkų teigimu, tokia strategija gali būti susijusi su sudėtinga partnerių paieška vandenyne ir itin ilga belugų gyvenimo trukme – šie banginiai gali sulaukti net 90 metų. Tyrėjų manymu, patinai tarsi „žaidžia ilgąjį žaidimą“: sėkmingai dauginasi ne vieną ar du sezonus, o dešimtmečiais.
Patelės taip pat keičia partnerius skirtingais metais. Tai gali būti savotiška „draudimo strategija“, mažinanti riziką susiporuoti su genetiškai silpnesniu patinu.
Nors Bristolio įlankos belugų populiacija siekia tik apie 2000 individų, nustatytas labai žemas giminingo kryžminimosi (inbridingo) lygis. Pasak dr. G. O’Corry-Crowe, nuolatinė partnerių kaita padeda išsaugoti genetinę įvairovę, o tai ypač svarbu nedidelėms gyvūnų grupėms.
„Kai palikuonys kilę iš daugelio skirtingų tėvų, populiacija tampa atsparesnė ligoms ir aplinkos pokyčiams“, – pabrėžė mokslininkas.
Tyrėjų komanda planuoja tęsti darbus ir pasitelkti dronus, kad galėtų tiesiogiai stebėti belugų poravimosi elgesį natūralioje aplinkoje. Tikslas – geriau suprasti, kaip šie banginiai pritaikė savo reprodukcines strategijas gyvenimui leduose ir nuolat besikeičiančio klimato sąlygomis.
