Naujausi archeologiniai tyrimai Vokietijoje skatina iš naujo įvertinti rašto ištakas. Švabijos Alpių urvuose aptikti akmens amžiaus artefaktai su pasikartojančiais ženklais leidžia manyti, kad žmonės simbolinėmis ženklų sistemomis galėjo naudotis dar prieš 40 tūkst. metų – gerokai anksčiau, nei atsirado Mesopotamijos dantiraštis.
Ilgą laiką seniausia rašto sistema buvo laikomas maždaug 3000 m. pr. Kr. datuojamas Mesopotamijos dantiraštis. Vis dėlto nauji duomenys rodo, kad simbolinis ženklų naudojimas informacijai koduoti galėjo prasidėti dešimtimis tūkstančių metų anksčiau ir būti ankstyviausia rašto pirmtako forma.
Kas slypi akmens amžiaus artefaktuose?
Archeologai daugelį metų analizavo 260 relikvijų, rastų Švabijos Alpių urvuose pietvakarių Vokietijoje. Tarp radinių minimi ir iš ilties išdrožta nedidelė mamuto figūrėlė, ir garsusis „Adorantas“ – žmogaus–liūto atvaizdas išskėstomis rankomis.
Ant šių objektų mokslininkai aptiko pasikartojančias linijų, kryželių, taškų bei įrėžimų sekas. Ženklai, sprendžiant iš jų išdėstymo ir pasikartojimo skirtinguose daiktuose, neatrodo atsitiktiniai: jie sudaro pasikartojančias struktūras, leidžiančias kalbėti apie sąmoningą, sistemišką žymėjimą.
Tyrėjų komanda užfiksavo daugiau kaip 3000 geometrinių raižinių ir sudarė akmens amžiaus ženklų duomenų bazę. Vėliau ji buvo analizuojama kompiuteriniais metodais, siekiant palyginti šių simbolių sandarą su vėlesnėmis rašto sistemomis, įskaitant ankstyvąjį dantiraštį.
Netikėti tyrimo rezultatai
Rezultatai pasirodė netikėti: nustatyta, kad Mesopotamijos dantiraščio struktūriniai bruožai kai kuriais aspektais yra artimesni akmens amžiaus simboliams nei šiuolaikinėms rašto sistemoms. Tai leidžia svarstyti, jog tam tikri pagrindiniai informacijos žymėjimo principai galėjo išlikti beveik nepakitę labai ilgą laiką.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad šie ženklai greičiausiai neatspindi šnekamosios kalbos. Dažnas tų pačių simbolių kartojimas (pavyzdžiui, keli kryželiai ar kelios linijos iš eilės) nėra būdingas natūraliai kalbos struktūrai. Labiau tikėtina, kad tai ankstyvos informacijos fiksavimo sistemos, kuriomis žmonės žymėjo svarbius duomenis, įvykius ar reiškinius.
Tokios išvados rodo, kad akmens amžiaus žmonių pažintiniai gebėjimai galėjo būti itin aukšto lygio. Jie, regis, jau tuomet gebėjo abstrakčiai mąstyti, sisteminti informaciją ir ją kaupti pasitelkdami simbolius.
Simboliai, raštas ir matematinis mąstymas
Tyrimo autoriai akcentuoja, kad žmogaus gebėjimas koduoti informaciją ženklais formavosi per ilgą laiką. Raštas tėra viena, palyginti vėlyva, ilgos ženklinių sistemų raidos grandis. Šių principų tęstinumą galima įžvelgti ir šiandien, pavyzdžiui, kompiuterinėse sistemose, kurios taip pat remiasi informacijos kodavimu sutartiniais ženklais.
Anksčiau dažnai buvo manoma, kad matematika ir raštas vystėsi lygiagrečiai, civilizacijoms pradėjus tvarkyti ūkio apskaitą. Tačiau nauji duomenys leidžia daryti prielaidą, jog abstraktus matematinis mąstymas galėjo susiformuoti gerokai anksčiau, dar iki pirmųjų rašto sistemų atsiradimo. Taip pat primenama, kad kai kurie archeologiniai radiniai, pavyzdžiui, senovinė keramika, liudija žmones supratus geometrinius principus jau prieš maždaug 8000 metų.
Pasak vieno iš tyrimo autorių, Kristiano Bentco, žmonijos istorijoje matyti nenutrūkstama simbolinių sistemų raida: nuo paprastų įrėžimų ant kaulo ar akmens iki sudėtingų rašto formų ir skaitmeninių kodų, kuriais šiandien grindžiamos modernios technologijos.
