Senovinė kapavietė Karaagačo pilkapyje aptikta Šiaurės Vakarų Turkijoje. Manoma, kad ji galėjo priklausyti legendinio karaliaus Mido šeimos nariui. Midas gyveno VIII a. pr. m. e., o daugybėje legendų jam priskiriamas gebėjimas paversti auksu viską, prie ko prisiliečia.
Pranešama, kad prabangi kapavietė iš senovės Frygijos karalystės (1200–675 m. pr. m. e.) yra įrengta toli nuo pagrindinio šios valstybės miesto – Gordiono. Toks atokumas rodo, kad frygų visuomenė nebuvo politiškai sutelkta vien sostinėje. Greičiau priešingai – politinė valdžia buvo pasiskirsčiusi po visą senąją karalystę centrinėje Anatolijoje.
Archeologas Hüseyinas Erpehlivanas iš Biledžiko universiteto (Turkija) pasakojo, kad kapavietėje rasta daug prabangių daiktų. Jo nuomone, šie radiniai nebūtinai priklausė pačiam karaliui, tačiau liudija apie karališką dovanų apsikeitimą su svarbia asmenybe, turėjusia ryšių su valdovų gimine.
Pilkapis iškyla maždaug 8 metrais virš natūralaus kalvos paviršiaus ir daugiau kaip 30 metrų virš aplinkinės lygumos. Jo skersmuo siekia apie 60 metrų. Objektas aptiktas 2010 m., kai palydoviniai vaizdai parodė, kad jis buvo apiplėštas. Nuo 2013 m. čia vykdomi akademiniai archeologiniai kasinėjimai.
Viduje rasta žmogaus palaikų, tačiau mokslininkai nemano, kad jie priklausė pirminiam kapavietės „savininkui“. Dalis kaulų yra iš senesnių kapų, buvusių čia dar iki pilkapio supylimo, o kiti – iš vėlesnių laidojimų, atliktų jau pastačius pilkapį.
H. Erpehlivanas, remdamasis kapavietės architektūros analize ir laidojimo inventoriumi, kapą datuoja laikotarpiu tarp 740 ir 690 m. pr. m. e. Jo teigimu, medinė monumentalios kapavietės konstrukcija pilkapio viduje yra panaši į elito laidojimus šalia Gordiono, o įkapės labai artimos toms, kurios aptiktos karališkuosiuose Gordiono kapuose. Visa tai, anot tyrėjo, rodo, kad čia palaidotas asmuo buvo įtrauktas į frygų valdžios struktūras.
Tarp laidojimo inventoriaus rasta daug keraminių ąsočių. Ant vieno jų iškaltas frygiškas vardas. Taip pat aptikta keletas situlų – meistriškai pagamintų bronzinių indų, dekoruotų kovų, medžioklės ir procesijų scenomis. Tai dar kartą patvirtina, kad palaidotasis asmuo turėjo vietinį karališkąjį rangą arba artimus ryšius su Mido karališkąja šeima.
Mokslininkai pabrėžia, kad ypač svarbus radinys yra būtent situlos. Iki šiol vieninteliai išsamiai dokumentuoti tokie indai buvo rasti vadinamajame „Mido pilkapyje“ Gordiono apylinkėse, kuris, manoma, buvo karaliaus Mido tėvo Gordiono kapavietė.
Legendos apie karalių Midą
Senovės Frygijos valdovas Midas plačiai žinomas iš mitų apie „auksinį prisilietimą“ arba „Mido prisilietimą“. Pasak legendos, jis paversdavo auksu viską, prie ko prisiliesdavo – net maistą ir savo dukterį. Šią istoriją kaip godumo pavyzdį mokomaisiais tikslais pasakodavo net senovės graikų filosofas Aristotelis.
Tačiau Midas buvo ir reali istorinė asmenybė – Frygijos valdovas centrinėje Anatolijoje, gyvenęs VIII a. pr. m. e. Senovės graikai laikė jį nepaprastai turtingu. Regis, tai nebuvo iš piršto laužta: keliuose frygų karališkuosiuose kapuose aptikti gausūs metaliniai ir juvelyriniai dirbiniai, keramika, reta medinė buitinė įranga ir prabangių audinių pėdsakai. Gordiono apylinkėse yra daugiau kaip 120 pilkapių, iš kurių maždaug pusė jau ištirti. Vis dėlto paties karaliaus Mido kapavietė iki šiol nerasta.
Jungtinėse Valstijose neseniai aptikta XVIII a. prarastos katalikiškos misijos vieta, kuri atvėrė naujų žinių apie ankstyvąjį Teksaso istorijos etapą. Šios misijos ilgai buvo ieškoma siekiant užpildyti spragas valstijos istorijoje. Ji patvirtina ispanų bandymus įtvirtinti savo kontrolę šiame regione.
