Jau daugelį metų sveikatos institucijos perspėja dėl raudonos mėsos vartojimo, o Pasaulio sveikatos organizacija ją yra įtraukusi į „tikėtinai kancerogeninių žmonėms“ sąrašą. Apdorota mėsa, tokia kaip dešros ar bekonas (šoninė), netgi priskirta prie aiškiai kancerogeninių produktų.
Todėl visuomenėje įsitvirtino nuostata, kad kuo mažiau raudonos mėsos, tuo sveikiau.Vis dėlto naujas Kanados Makmasterio universiteto tyrimas suabejojo šia pozicija. Jo išvados kelia diskusijų bangas, nes teigiama, kad gyvūniniai baltymai gali netgi sumažinti mirčių nuo vėžio riziką.
Tai prieštarauja ilgai formuotai nuomonei apie raudonos mėsos žalą. Tačiau prieš skubant daryti išvadas svarbu pabrėžti, kad tyrimo metodika turi daug niuansų. Išvados nėra tokios paprastos, kaip gali pasirodyti antraštėse, o tyrimą lydi ir tam tikri interesų konfliktai.
Ką tikrai tyrė mokslininkai?
Šiame tyrime nebuvo nagrinėjama vien tik raudona mėsa. Vietoje to analizuota platesnė kategorija, tai „gyvūniniai baltymai“. Į ją įeina ne tik jautiena, kiauliena ar aviena, bet ir paukštiena, žuvis, kiaušiniai bei pieno produktai. Tai labai svarbi detalė, nes pavyzdžiui, riebios žuvys, tokios kaip skumbrė ar sardinės, dažnai laikomos apsaugančiomis nuo tam tikrų vėžio formų.
Tokiu būdu bendra kategorija galėjo parodyti apsauginį efektą, kuris kilo ne iš raudonos mėsos, o iš kitų gyvūninės kilmės produktų. Ypač svarbus pieno produktų vaidmuo yra kai kurie tyrimai rodo, kad jie mažina storosios žarnos vėžio riziką, bet kartu gali didinti prostatos vėžio pavojų.
Tyrimo ribotumai
Viena didžiausių kritikos strėlių krypsta į tai, kad tyrime nebuvo atskirta perdirbta mėsa nuo neperdirbtos. Šis skirtumas itin reikšmingas, nes šimtai ankstesnių studijų patvirtino, jog būtent apdoroti produktai, tokie kaip dešrelės ar rūkytos mėsos gaminiai, yra labiausiai susiję su padidėjusia vėžio rizika.
Dar vienas niuansas yra tyrimas neanalizavo atskirų vėžio tipų. Todėl neaišku, ar pastebėtas apsauginis poveikis taikomas visoms onkologinėms ligoms, ar tik kai kurioms jų. Tai palieka daug atvirų klausimų.
Svarbu paminėti ir finansavimo šaltinį, tai tyrimą rėmė JAV jautienos pramonės lobistinė organizacija „National Cattlemen’s Beef Association“. Tai savaime dar nereiškia, kad tyrimo rezultatai neteisingi, tačiau visada kelia diskusijas dėl nepriklausomumo.
Augaliniai baltymai ir kontrastai
Tyrime taip pat buvo nagrinėjami augaliniai baltymai, ankštinės kultūros, riešutai, soja ir jos produktai. Rezultatai parodė, kad jie neturi aiškios apsauginės funkcijos nuo vėžio mirčių. Tai prieštarauja daugybei ankstesnių studijų, kurios rodė, kad augalinių produktų vartojimas mažina įvairių ligų riziką.
Vis dėlto šis atradimas nesumenkina kitų žinomų augalinės mitybos privalumų. Tokie produktai suteikia skaidulų, antioksidantų bei kitų naudingų medžiagų, kurios prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos bei bendros gerovės.
Subalansuotos mitybos svarba
Net jei ši studija iš dalies teisi, ji jokiu būdu nėra leidimas neribotai valgyti raudoną mėsą. Per didelis jos kiekis tebėra siejamas su širdies ligomis, diabetu ir kitais sveikatos sutrikimais.
Mitybos mokslas yra sudėtingas, žmonės nevalgo atskirų maistinių medžiagų, o renkasi įvairius produktų derinius. Todėl daug svarbiau žiūrėti į bendrą mitybos modelį, o ne į vieną produktą. Sveikiausias kelias yra įvairi mityba, kurioje derinamos skirtingos baltymų rūšys, gausu daržovių ir vaisių, o perdirbtų produktų kiekis mažinamas.
Stulbinantys rezultatai
Naujas tyrimas iš Kanados universiteto pristato intriguojančią, bet kontroversišką išvadą, tai gyvūniniai baltymai galbūt mažina vėžio mirčių riziką. Tačiau apibendrinimas, kad raudona mėsa yra saugi, būtų pernelyg skubotas. Tyrimo metodika turi daug apribojimų, be to, neatsižvelgta į perdirbtos mėsos poveikį bei konkrečius vėžio tipus.
Šis darbas labiau primena, kaip sudėtinga yra mitybos mokslas ir kodėl reikia atsargiai vertinti skambias antraštes. Nors diskusija dėl mėsos vaidmens sveikatoje tęsis dar ilgai, aišku viena, saikas, įvairovė ir subalansuota mityba yra patikimiausias kelias siekiant sveikos ateities.
