Popiežius Pranciškus, per savo pontifikatą aplankęs daugiau nei 60 šalių, paskutinę savo kelionę atliks keliu nuo Vatikano iki Eskvilino kalvos, vienos iš septynių Romos kalvų. Būtent ten, pažeisdamas nusistovėjusią tradiciją, jis pageidavo būti palaidotas.
Vatikano pirmadienį paskelbta žinia apie 88 metų Pranciškaus mirtį priminė, kad popiežius dažnai stengėsi įnešti paprastumo į jam skirtą didybę. Tą patį dvasią jis išlaikė ir planuodamas savo laidotuves – atsisakė iškilmingų ceremonijų, rinkdamasis kuklesnes apeigas.
Vatikano atstovai pranešė, kad laidotuvės vyks šeštadienį, Šv. Petro aikštėje, priešais Šv. Petro baziliką, kur amžino poilsio atgulė dauguma jo pirmtakų. Tačiau Pranciškus pasirinko būti palaidotas ne ten, o Šv. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje, vienoje iš keturių pagrindinių Romos bažnyčių.
Kukli paskutinė valia ir ypatingas ryšys su Marija
Savo paskutiniame testamente Pranciškus prašė, kad jo kapas būtų paprastas – palaidojimas žemėje, be išskirtinių papuošimų, ant antkapio iškalant tik jo popiežiaus vardą lotyniškai: Franciscus.
Paskutinį kartą popiežius, palaidotas ne Vatikane, buvo Leonas XIII, kuris mirė 1903 metais. Pranciškui Šv. Marijos Didžioji bazilika buvo artima dar iki jo išrinkimo, čia jis meldėsi prieš kiekvieną išvykimą į užsienį ir sugrįžęs.
Apie šį ypatingą ryšį jis pats pasakojo 2024 metais išleistoje knygoje „El Sucesor“ (liet. „Įpėdinis“), kurioje yra ilgas pokalbis su žurnalistu Javieru Martinez-Brocalu. Pranciškus apsilankė bazilikoje 2013 metų kovo 14 dieną, vos kitą rytą po to, kai tapo pirmuoju Lotynų Amerikos popiežiumi. Bazilikos lubos puoštos auksu, pargabentu iš Naujojo Pasaulio, manoma, kad jį atvežė pats Kristupas Kolumbas.
Maldos sunkiais momentais ir istorinė bazilikos reikšmė
Pranciškus dažnai grįždavo į šią šventovę ypatingais savo pontifikato momentais, čia meldėsi už taiką per pandemiją uždarytoje Romoje 2020 metais ir po savo operacijų 2021 bei 2023 metais.
Bazilikoje esanti Pauliaus koplyčia saugo vieną iš labiausiai gerbiamų Bizantijos ikonų – Marijos atvaizdą. Po šia ikona, tarp žvakių, stovi auksinių rožių vaza, kurią Pranciškus padovanojo 2023 metais.
Prieš įeinant į koplyčią, lankytojus pasitinka taikos karalienės Marijos skulptūra, pastatyta popiežiaus Benedikto XV 1918 metais kaip malda už Pirmojo pasaulinio karo pabaigą. 2022 metų gegužę Pranciškus prie šios skulptūros vedė tarptautinę maldą už taiką Ukrainoje ir kituose karo alinamose vietose.
Pasirinkta ypatinga vieta – nuo žvakidžių kambario iki paskutinio atilsio
Netoli taikos karalienės skulptūros yra nedidelė niša, už kurios slepiasi durys – anksčiau ten buvo laikomos žvakidės. „Pamačiau ją ir pagalvojau: čia bus mano vieta,“ pasakojo Pranciškus „El Sucesor“ knygoje, atskleisdamas, kur pageidauja būti palaidotas.
Jo karstas iš kipariso medienos nebus įprastai įdėtas į švininį apvalkalą, kaip būdavo daroma su ankstesniais popiežiais. Šis sprendimas puikiai atspindi Pranciškaus kuklumą.
Eskvilino kalva, netoli kurios įsikūrusi bazilika, Senovės Romoje buvo skirta palaidoti vergus, vargšus ir nuteistuosius. Šiandien čia yra pagrindinė Romos geležinkelio stotis – Termini, o aplink ją – gyvybingas ir daugiakultūris kvartalas, kuriame gyvena ir daug menininkų.
Bazilikos istorija ir stebuklo legenda
Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika buvo įkurta 432 metais, netrukus po to, kai Efeso Susirinkime Marija buvo paskelbta Dievo Motina. Tai vienintelė Romos bazilika, išsaugojusi savo pirmapradę ankstyvosios krikščionybės struktūrą, nors bėgant amžiams ji buvo ne kartą papildyta.
Bazilikos lodžijoje puošiamas XIII amžiaus mozaika vaizduoja legendą apie stebuklingą sniegą – sakoma, kad vasaros naktį ant būsimos bazilikos vietos iškrito sniegas. Kiekvienų metų rugpjūčio 5 dieną romiečiai renkasi paminėti šį stebuklą per šventę „Madonna della Neve“ – Sniego Madona.
Bazilikoje ilsisi septynių popiežių palaikai, taip pat žymių dvasininkų, tarp jų ir kardinolų Bernard’o Law, liūdnai pagarsėjusio dėl kunigų seksualinės prievartos skandalų slėpimo.
Tai ir baroko meistro Gian Lorenzo Bernini amžino poilsio vieta. Šalia bažnyčios esančiame pastate yra įrengti jo vardu pavadinti spiralės formos laiptai – jų kriauklės forma simbolizuoja žmogaus kelią iš žemės į dangų.
