JAV technologijų gigantai „Nvidia“ ir AMD pasiekė netradicinį ir gana prieštaringai vertinamą susitarimą su Jungtinių Valstijų vyriausybe. Pranešama, kad jos abi sutiko perduoti 15 proc. pajamų iš tam tikrų dirbtiniam intelektui skirtų lustų pardavimo Kinijos rinkai mainais į eksporto licencijas.
Tokia schema leidžia bendrovėms išlaikyti prieigą prie vienos svarbiausių savo užsienio rinkų, nors ir ribojant jų technologijų galimybes pagal JAV nustatytus standartus.
Susitarimas apima „Nvidia H20“ ir „AMD MI308“ spartintuvus, specialiai Kinijos rinkai pritaikytus produktus, sukurtus po to, kai 2023 metais Vašingtonas įvedė griežtesnius eksporto apribojimus aukščiausios klasės GPU į šią šalį.
Šis sprendimas priimtas kontekste, kai JAV ir Kinijos technologinė konkurencija tampa vis labiau įtempta. Pažangi kompiuterinė įranga, ypač skirta dirbtiniam intelektui, šiandien yra strateginis išteklius, lemiantis ne tik ekonominę, bet ir karinę galią.
JAV administracija ne kartą pabrėžė, kad galingi GPU gali suteikti Pekinui pranašumą plėtojant autonominius ginklus, masinės stebėsenos sistemas ir kitus strateginius projektus. Todėl siekiama riboti Kinijos prieigą prie tokios įrangos, įvedant eksporto kontrolę ir našumo apribojimus.
Vis dėlto, ši nauja susitarimo forma rodo, kad komerciniai interesai ir geopolitiniai tikslai ne visada sutampa. Pajamų dalijimosi modelis teoriškai leidžia Vašingtonui išlaikyti tam tikrą kontrolę dėl eksportuojamų technologijų, tačiau kartu sukelia klausimų, ar nacionalinio saugumo prioritetai nėra paaukojami dėl finansinės naudos.
Išlaiko rinką, bet kelia saugumo abejonių
Sutikusios su pajamų dalijimosi sąlygomis, „Nvidia“ ir AMD išsaugo pozicijas vienoje svarbiausių savo rinkų ir formaliai laikosi JAV nustatytų taisyklių. Kritikai vis dėlto tvirtina, kad toks kompromisas silpnina pačią eksporto kontrolės esmę.
Buvęs JAV eksporto kontrolės pareigūnas Kristoferis Padilja šį susitarimą pavadino „kyšiu arba šantažu, o gal ir abiem kartu“ ir įspėjo, kad tai mažina atgrasymo priemonių efektyvumą.
Baltieji rūmai viešai situacijos nekomentavo, tačiau susitarimas buvo patvirtintas dar Trumpo administracijos laikais. Jo struktūra neįprasta, nes vietoje konkrečių produktų uždraudimo, leidžiama juos parduoti strateginiam konkurentui, bet už tai gaunama dalis pajamų.
Tai kelia klausimų, ar saugumo prioritetai nėra iškeičiami į finansinę naudą.
Įmonių argumentai ir technologijų ribojimai
„Nvidia“ teigia, kad veikia griežtai pagal JAV valdžios nustatytas taisykles.
„Mes laikomės visų JAV vyriausybės nustatytų reikalavimų mūsų veiklai pasaulio rinkose“, – skelbiama bendrovės pranešime.
Įmonės vadovas Džensenas Huangas pabrėžia, kad JAV negali „pakartoti 5G istorijos ir prarasti telekomunikacijų lyderystę“. Jo teigimu, amerikiečių kuriamas DI gali tapti pasauliniu standartu, jei bus judama pakankamai greitai.
Saugumo ekspertai nesutaria, ar tokie lustai kaip H20, kurių našumas dirbtinai apribotas pagal JAV reikalavimus, vis dar gali sustiprinti Kinijos gynybinius pajėgumus. Kai kurie mano, kad net ir „nukirpti“ spartintuvai išlieka pakankamai galingi didelio masto DI mokymams, o tai mažina JAV siekiamą technologinį atotrūkį nuo Kinijos.
Laikinas sprendimas su ilgalaikėmis pasekmėmis
Šis pajamų dalijimosi modelis abiem bendrovėms suteikia laiko rinkoje, kurios jos negali prarasti, o Vašingtonui šiokią tokią kontrolę dėl to, kas eksportuojama.
Tačiau tai taip pat atskleidžia, kaip lengvai eksporto kontrolės mechanizmai susvyruoja, kai susiduria komerciniai interesai ir nacionalinio saugumo tikslai.
Jei toks modelis paplistų ir kitose technologijų srityse, riba tarp kritinių technologijų apsaugos ir jų pardavimo monetizavimo strateginiams konkurentams taptų vis labiau neaiški.
Tai gali tapti precedentu, kuris ilgainiui pakeis ne tik eksporto politiką, bet ir tarptautinės prekybos bei saugumo balansą.
