Artimiausia mūsų Saulės sistemai žvaigždžių grupė, tai Alfa Kentauro sistema yra jau seniai žadina mokslininkų ir fantastikos kūrėjų vaizduotę. Ji dažnai įsivaizduojama kaip vartai į tarpžvaigždines keliones ar namai gyvybės kupinoms svetimoms planetoms. Nors realybė gali būti kuklesnė nei kino filmuose, ji ne mažiau intriguojanti.
Šią sistemą sudaro dvi į Saulę panašios žvaigždės, Alfa Kentauro A ir Alfa Kentauro B, bei blyškus raudonasis nykštukas Proksima Kentauro. Iki šiol planetos buvo patvirtintos tik aplink Proksima Kentauro, jų žinoma trys. Nauji NASA „James Webb“ kosminio teleskopo duomenys pateikė stipriausius įrodymus iki šiol, kad aplink Alfa Kentauro A gali suktis didelė planeta.
Jei tai pasitvirtintų, ji būtų artimiausia žinoma planeta, besisukanti aplink į Saulę panašią žvaigždę. Nors tai greičiausiai dujinė milžinė ir joje gyvybės, kokią pažįstame, nebūtų, tokia kaimynystė leistų geriau tyrinėti kitus pasaulius.
Unikalūs teleskopo stebėjimai
Šis atradimas paremtas vidutinio infraraudonojo spektro stebėjimais, atliktais naudojant specialų įtaisą, kuris blokuoja žvaigždės šviesą ir leidžia pamatyti aplinkinius objektus. Rugpjūtį 2024 metais teleskopas užfiksavo objektą, esantį maždaug dvigubai toliau nuo savo žvaigždės nei Žemė nuo Saulės, ir daugiau nei dešimt tūkstančių kartų blankesnį už pačią žvaigždę.
Mokslininkai išanalizavo kelias serijas vaizdų, pašalino trikdžius, kuriuos sukėlė šviesa iš antrosios žvaigždės sistemoje, ir gavo rezultatą, rodantį galimą planetą. Atlikti kompiuteriniai modeliai taip pat leido atmesti galimybę, kad tai tik foninis galaktikos objektas ar praeinantis asteroidas.
Netikėtas išnykimas
Tačiau vėlesni teleskopo stebėjimai 2025 metų vasarį ir balandį tokio objekto jau neberodė. Tai sukėlė mįslę, kurią tyrėjai pavadino dingusios planetos atveju. Pasitelkę milijonus galimų orbitų modelių, jie nustatė, kad kai kuriais atvejais planeta galėjo priartėti per arti žvaigždės ir dėl to likti nematoma iš Žemės perspektyvos.
Į skaičiavimus buvo įtraukti ir ankstesni 2019 metų stebėjimai iš Europos Pietų observatorijos, taip pat duomenys apie sistemos dinamiką. Rezultatai parodė, kad objekto masė gali būti panaši į Saturno, o orbita, tai elipsinė, su atstumo nuo žvaigždės kaita tarp vienos ir dviejų Žemės ir Saulės distancijų.
Reikšmė astronomijai
Jei šis atradimas būtų patvirtintas, tai būtų didelis žingsnis tiesioginio egzoplanetų vaizdavimo srityje. Tai būtų artimiausia iki šiol tokiais metodais užfiksuota planeta, panaši savo temperatūra ir amžiumi į mūsų Saulės sistemos milžines. Be to, jos buvimas dvinarėje žvaigždžių sistemoje mestų naujų klausimų apie planetų formavimąsi ir išlikimą sudėtingose gravitacinėse aplinkose.
Tyrėjai viliasi, kad artimiausiais metais pavyks gauti daugiau duomenų. Prie to galėtų prisidėti ir NASA teleskopas „Nancy Grace Roman“, kurio paleidimas numatytas iki 2027 metų, o gal net 2026-aisiais. Šis prietaisas, stebėsiantis matomoje šviesoje, papildytų „Webb“ infraraudonųjų spindulių duomenis, leisdamas geriau suprasti planetos dydį ir paviršiaus atspindį.
„James Webb“ kosminis teleskopas, sukurtas bendradarbiaujant NASA, Europos ir Kanados kosmoso agentūroms, yra šiuo metu pažangiausia kosminė observatorija. Jis leidžia tyrinėti ne tik tolimiausias galaktikas, bet ir mūsų Saulės sistemos kūnus bei svetimas planetas. Tokie stebėjimai kaip šis gali pakeisti mūsų supratimą apie planetų sistemas, jų įvairovę ir galimybes aptikti gyvenamą aplinką už Žemės ribų.
