Praėjus beveik pusei amžiaus, Antarktidos lede ilgai slėptos aviacijos katastrofos pėdsakai vėl priminė apie dramatišką Argentinos karinių oro pajėgų istoriją. Bulgarų poliarinė ekspedicija aptiko naujų seniai sudužusio lėktuvo nuolaužų. Šis radinys ne tik papildo katastrofos tyrimų mozaiką, bet ir tampa simboliniu tiltu, siejančiu dvi tolimas šalis – Argentiną ir Bulgariją – bendradarbiaujant Antarktidoje.
Bulgarų poliarininkai, išsilaipinę Bernardo kyšulyje Livingstono saloje, rado naujų 1976 metais sudužusio Argentinos karinių oro pajėgų lėktuvo fragmentų. Tai dar vienas įrodymas, kad net ir atšiauriausiose, sunkiai pasiekiamose vietovėse istorinių įvykių pėdsakai gali iškilti į paviršių netikėtai – kartais tik dėl atkaklaus tyrėjų darbo ir modernių technologijų.
Apie radinį pranešė Bulgarijos mokslinių tyrimų laivo „Šventieji Kirilas ir Metodijus“ antrojo rango kapitonas Radko Mujievskis. Pasak jo, nuolaužos buvo identifikuotos apžiūrėjus vietovę dronu. Metalines dalis pirmasis pastebėjo fizikas Olegas Vasiljevas, o vėliau jos buvo surinktos ir atgabentos į laivą.
Pažymima, kad tai jau antras kartas, kai Bulgarijos Antarktidos ekspedicija aptinka šio lėktuvo liekanas. Pirmieji fragmentai buvo rasti 2024 metų pradžioje Fols Bėjaus ir Bernardo kyšulio apylinkėse. Žinoma, jog orlaivis tuo metu vykdė žvalgybinius skrydžius – vertino sąlygas moksliniams tyrimams ir jūrų navigacijai, kai įvyko tragedija.
Laive buvo surengta žuvusių Argentinos karinių jūrų ir oro pajėgų karininkų atminimo ceremonija. Argentinos laivyno atstovas leitenantas Agustinas Vieira da Kosta padėkojo Bulgarijos komandai už surastus ir iškeltus fragmentus. Nurodoma, kad rastos detalės bus nugabentos į Mar del Platos karinio jūrų laivyno bazę.
Pranešime taip pat primenamas laivo maršrutas ir misija: mokslinių tyrimų laivas „Šventieji Kirilas ir Metodijus“ (NIK 421) išplaukė iš Varno uosto lapkričio 7 dieną ir, po maždaug mėnesį trukusio Atlanto vandenyno kirtimo, 2025 metų gruodžio 13 dieną pasiekė Mar del Platą. Laivas ir toliau remia Bulgarijos misijas Antarktidoje, įskaitant operacijas Bulgarijos Antarktidos bazėje Šv. Klimento Ochriediečio vardu Livingstono saloje.
Galiausiai atkreipiamas dėmesys ir į platesnį Antarktidos tyrimų kontekstą. Po kelių mylių storio ledo sluoksniu slypi reljefas, apie kurį mokslas ilgą laiką turėjo tik apytikslių žinių. Pasitelkę naujus kartografavimo metodus, tyrėjai sukūrė iki šiol detaliausią skaitmeninį žemyno „po ledu“ žemėlapį ir jau identifikavo dešimtis tūkstančių anksčiau nežinomų struktūrų.
